predikãtas (lot. praedicatum – kas pasakyta), logikoje objekto požymis, tai, kuo objektai panašūs ar skirtingi. Predikatai yra vienviečiai (nusako savybes) ir daugiaviečiai (nusako santykius). Savybę galima priskirti bent vienam objektui (x yra baltas; F(x) – x turi savybę F), santykis priskiriamas mažiausiai dviem objektams (Vilnius didesnis už Klaipėdą; x R y – x ir y susieti santykiu R). Trivietis predikatas žymimas R (x, y, z) – tarp objektų x, y, z yra santykis R. Predikatus pirmieji tyrė senovės graikų logikai. Aristotelis visus teiginius traktavo subjektinės predikatinės struktūros požiūriu, predikatus skirstė į gimininius, rūšinius, skiriamuosius, savybinius ir atsitiktinius. Tokia predikato samprata buvo siaura, išreiškė tik nedidelį vienviečių predikatų logikos fragmentą. Šiuolaikinėje logikoje predikatas siejamas su funkcine priklausomybe. Joje teiginys turi propozicinės funkcijos struktūrą. Tokia traktuotė atitolina predikato loginę sampratą nuo gramatinės ir leidžia labiau formalizuoti mokslą bei įprastinę kalbą, sėkmingiau kurti predikatų logiką ir predikatų skaičiavimą.
314