preegzisteñcija (lot. prae – prieš, anksčiau + egzistencija), būtis, ankstesnė už esamą. Preegzistencijos elementų yra kai kuriose religijose (senovės egiptiečių, hinduizmo, budizmo) ir religinėse filosofinėse sistemose (platonizmas, pitagorizmas). Platonas sielos preegzistenciją grindė jos dvasiškumu ir nemirtingumu; vienas įrodymų jam buvo prisiminimo reiškinys. Vidurinis platonizmas turėjo įtakos ankstyvosios krikščionybės kai kurioms idėjoms. Mokymo apie sielos preegzistenciją bruožų esama Klemenso Aleksandriečio ir Origeno veikaluose. Pasak origenizmo, siela yra sukurta grynai dvasinei laisvės egzistencijai, bet nusikaltusi buvo pasmerkta apvalymo procesui kūniškoje egzistencijoje. Konstantinopolio II susirinkime (553) šis mokymas buvo pasmerktas kaip klaidingas.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |