prefereñcija (lot. praeferentia – pirmenybė), ekonominio subjekto teikiama pirmenybė vienam objektui (pvz., prekei, paslaugai, projektui, įvykiui) kitų galimų alternatyvių objektų ar jų grupės atžvilgiu. Preferencija teikiama objektui, kuris suteikia subjektui didesnį naudingumą pagal tam tikrus vertinamų alternatyvių objektų požymius ar jų visumą. Galimi trys preferencijos atvejai: griežtoji preferencija, kai subjektas objektui x teikia pirmenybę objekto y atžvilgiu (x > y), silpnoji preferencija, kai subjektas objektui x teikia pirmenybę objekto y atžvilgiu ar yra abejingas šių objektų atžvilgiu, tai yra x yra ne blogesnis už y (x ≥ y), ir preferencijos nebuvimas, kai subjektui objektai x ir y yra vienodai geri ir jis yra abejingas jų atžvilgiu (x ~ y). Preferencija grindžiama visiškos pirmenybės (bet kokie 2 objektai gali būti palyginti), refleksyvumo (bet koks objektas yra ne blogesnis už jam tapatų), tranzityvumo (jei subjektui objektas x yra ne blogesnis už objektą y, o y – ne blogesnis už objektą z, tai x yra ne blogesnis už z) aksiomomis. Preferencijos sąvoka yra lemiama vertės teorijoje, ja remiamasi modeliuojant vartotojo elgseną. Preferencijų analizės teorinius pagrindus 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje dar papildė strateginio mąstymo, lošimų, Bayeso sprendimų teorijos.
2687
pirmenybė