Préila, Neringos miesto dalis Kuršių nerijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Nidos, Preilos–Pervalkos seniūnijoje; turizmo ir poilsio gyvenvietė. Apie 200 gyventojų (2021). Įsikūrusi Kuršių marių krante, prie Mažosios Preilos įlankos, kurią riboja smėlėti kyšuliai – Ožkų ragas (į šiaurę nuo Preilos) ir Mažasis Preilos ragas (į pietus nuo Preilos). Nuo Baltijos Preilą užstoja mišku apželdintos kopos. Viena jų, esanti į pietus nuo gyvenvietės, vadinama Preilos kalnu. Prieplauka. Biblioteka (nuo 1956).
Architektūra
Dauguma pastatų išdėstyta palei pagrindinę gatvę išilgai Kuršių marių. Pietinėje dalyje išliko nemažai medinių vienaukščių žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių, nendrių stogais; du jų pastatyti 1890, kiti – 20 a. pirmoje pusėje (kai kurie 20 a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti). 20 a. antroje pusėje poilsio namų suprojektavo L. Gedgaudienė, J. Putna, G. Prikockis, A. G. Tiškus.
Gelbėjimo stotis Preiloje (1984, architektas Algirdas Sviderskas, rekonstruota 2017, architektūrinė bendrovė Do Architects)
2271
Istorija
Preila įsikūrė 1843 gyventojams atsikėlus iš smėlio užpustyto Naujųjų Naglių kaimo. 1846 buvo 12 namų. 1849 iš Naujųjų Naglių perkelta mokykla. 1878 pastatyta smuklė, kur buvo galima įsigyti būtiniausių prekių. 19 a. antroje pusėje vokiečių rašytojas L. Passarge rašė apie itin skurdų šio žvejų kaimo gyvenimą.
20 a. pradžioje Preiloje daugiausia gyveno žvejai, kai kas vertėsi iš poilsiautojų: veikė viešbutis Preilos briedis, keli pensionai. 1906 pastatyta nauja raudonų plytų mokykla. 1933 Preilai suteikus vasarvietės‑kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti – ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Veikė Lietuvių žvejų draugijos skyrius, Lietuvos pasieniečių punktas. Preilą buvo pamėgę vokiečių dailininkai. Per II pasaulinį karą 1945 01 su nacių Vokietijos kariuomene prievarta evakuoti senieji Preilos gyventojai. Po karo į gyvenvietę kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių, buvo statomi žvejų kaimui nebūdingi pastatai. 1961 Preila tapo Neringos miesto dalimi, nuo 20 a. 7 dešimtmečio vėl pradėjo garsėti kaip kurortas. Išliko Preilos senosios kapinės. 1846 buvo 84, 1871 – 123, 1905 – 207, 1925 – 223, 1939 – 188, 1959 – 239, 2010 – 272 gyventojai.
vaizdas nuo Kuršių marių Preiloje
2140
-Naujieji Nagliai