Prekambro stratigrafinė schema
prekámbras (lot. prae – prieš, anksčiau + kambras), geologinio vystymosi laikotarpis nuo Žemės susidarymo iki kambro periodo (fanerozojaus eono) pradžios. Prasidėjo maždaug prieš 4,5 mlrd. m., baigėsi prieš 542 mln. metų. Pagal Tarptautinę stratigrafinę skalę (patvirtinta 2008) prekambras skirstomas į archėjaus ir proterozojaus eonus (eonotemas); riba tarp jų 2,5 mlrd. metų. Kai kur dar išskiriamas Hadėjaus eonas – laikotarpis, buvęs prieš 4,56–3,8 mlrd. m., kai Žemė formavosi kaip dangaus kūnas.
Prekambras apima apie 90 % viso Žemės formavimosi laiko. Per prekambrą susiformavo Žemės planeta, jos geosferos (litosfera, atmosfera, hidrosfera ir biosferos užuomazgos). Prekambro uolienos stipriai paveiktos aukštų temperatūrų ir slėgių (metamorfizuotos), deformuotos, todėl sunku nustatyti jų pirminę kilmę. Dar jos stipriai nuardytos, dažnai slūgso giliai po nuosėdinėmis uolienomis, jose mažai arba visai nėra suakmenėjusių organizmų liekanų, todėl detalesnis prekambro skirstymas įvairiuose regionuose nevienodas.
18 amžiuje geologai pradėjo sudarinėti Žemės plutos uolienų žemėlapius. Po nuosėdomis dažnai rasdavo vadinamąjį kristalinį pamatą – magmines ir metamorfines uolienas, kurios vadintos primityviomis, pirminėmis. Kiek vėliau seniausių nuosėdų susidarymo laikotarpis pavadintas pirmine era (dabartinis paleozojus). 1835 anglų geologas A. Sedgwickas seniausias nuosėdines uolienas pavadino kambro vardu, o po jomis slūgsantys sluoksniai pradėti vadinti prekambriniais. 20 amžiuje šis laikotarpis vadintas kriptozojumi (paslėptos, nematomos gyvybės amžiumi), o fanerozojaus (matomos, akivaizdžios gyvybės amžiaus) terminas vartotas tiems periodams, kurių metu gyveno daugialąsčiai organizmai, t. y. nuo kambro iki mūsų dienų. Dabar kriptozojaus pavadinimas beveik išnyko, o senesnis prekambro pavadinimas vis dar plačiai vartojamas.
Lietuvoje prekambro laikotarpio uolienos sudaro kristalinį pamatą, kuris slūgso po nuosėdinėmis uolienomis apie 300 m gylyje pietryčiuose ir nusileidžia į 2000 m gylį vakaruose. Lietuvos laukuose gausu prekambro uolienų riedulių, ledyno atgabentų iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, kur prekambro uolienos išeina į Žemės paviršių (sudaro kristalinį skydą).
2276