prekinė gamyba

prẽkinė gamýba, ūkio organizavimo forma, kai gamintojai gamina produkciją, skirtą ne jų pačių ir jų šeimos narių vartojimo poreikiams tenkinti, bet parduoti ar išmainyti rinkoje, kurioje ši produkcija tampa preke. Prekinės gamybos sąlygomis gamintojai turi atsižvelgti į vartotojų poreikius, gaminti prekes, kurios turi paklausą rinkoje. Skiriamos dvi prekinės gamybos plėtros stadijos: paprastoji (ikikapitalistinė) ir išsivysčiusi (kapitalistinė) prekinė gamyba. Paprastoji prekinė gamyba, atsiradusi yrant pirminei bendruomenei ir didėjant darbo pasidalijimui visuomenėje, skirta per natūrinių mainų arba pirkimo ir pardavimo (naudojant pinigus kaip mainų priemonę) santykius įsigyti prekių, kurių gamintojai neturi, mainais į kitų prekių, kurias jie specializuojasi gaminti, perteklių. Paprastoji prekinė gamyba remiasi individualių gamintojų (pavyzdžiui, žemdirbių, amatininkų, žvejų) ir jų šeimos narių darbu, prekių gamybos mastas yra santykinai mažas. Išsivysčiusi prekinė gamyba susiformavo plėtojantis prekiniams piniginiams santykiams ir natūriniam ūkiui virstant prekiniu, kuriame didžiausia dalis pagamintos produkcijos parduodama rinkoje. Šios prekinės gamybos tikslas – gauti pelną pinigine išraiška, jo siekiantys gamintojai turi siaurinti savo ekonominę specializaciją, tobulinti technologijas, kurti didesnes bendroves, įdarbinti jose samdomuosius darbuotojus, investuoti į gamybą daugiau nuosavo ir skolinto kapitalo, kad padidintų gamybos mastą ir pagerintų produkcijos kokybę, dėl to prekinės gamybos plėtra didina visos visuomenės ekonominę gerovę.