prekybinis jūrų laivynas

prekýbinis jrų laivýnas, jūrinių prekybos laivų, vežančių įvairius krovinius, visuma.

Prekybinių jūrų laivų rūšys

Pagal krovinių tipą skiriami sausakrūviai (veža biriuosius ir bendruosius krovinius), tanklaiviai (veža naftą ir jos produktus, suskystintąsias dujas, gėlą vandenį ir kitus skystuosius krovinius) ir kombinuotieji laivai (viena kryptimi veža skystuosius, atgal – biriuosius ir bendruosius krovinius).

Didžiausia sausakrūvių laivų įvairovė, jų svarbiausios rūšys: universalieji (veža sausus krovinius dėžėmis, maišais ir kita tara, miško medžiagas, didelius vienetinius krovinius), balkeriai (veža piltinius biriuosius krovinius be taros – metalų rūdas, akmens anglis, cementą, grūdus ir kitus), konteinervežiai (veža krovinius, pakrautus į standartizuotus konteinerius), refrižeratoriai (turi šaldymo įrangą ir veža šaldytus greitai gendančius maisto produktus, pvz., mėsą, žuvis, vaisius, daržoves, pieno produktus), vadinamieji ro‑ro laivai (veža lengvuosius ir krovininius automobilius, geležinkelio vagonus, kitą ratuotą techniką, kuri pati įvažiuoja į laivą ir išvažiuoja iš jo horizontaliai nuleidžiamu laivagaliu), lichtervežiai (veža mažesnius nesavaeigius laivus – lichterius ar baržas su kroviniais).

tanklaivis naftai gabenti

konteinervežis Panama

Pagal plaukiojimo nuotolį prekybinio jūrų laivyno laivai būna tolimojo plaukiojimo (plaukioja jūromis ir vandenynais, didesnių gabaritų ir didesnės keliamosios galios) ir kabotažiniai (plaukioja pakrantės zonoje, mažesnio gylio vandenyse, dėl to jų grimzlė ir kiti gabaritai mažesni), pagal plaukiojimo reguliarumą – laineriai (plaukioja pagal tvarkaraštį reguliariais maršrutais) ir trampai (vykdo pavienius nereguliarius reisus).

Laivų charakteristikos

Prekybinio jūrų laivyno laivų greitis – 9–33 jūrmylės per valandą (16,7–61,1 kilometro per valandą) priklausomai nuo krovinių, kuriems jie pritaikyti. Didžiausių laivų (supertanklaivių) keliamoji galia – 500 000–565 000 tonų, ilgis – 400–458,5 metro, plotis – 60–69 metrai, grimzlė – 20–28,5 metro.

Statistika

Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, 2018 pradžioje pasaulio prekybinį jūrų laivyną sudarė 94 171 laivas, jų bendras tonažas – 1924 mln. tonų, vidutinis amžius – 20,8 metų. Pagal tonažą 42,5 % pasaulio prekybinio jūrų laivyno sudarė balkeriai, 29,2 % – naftos tanklaiviai, 13,1 % – konteinervežiai, 3,9 % – universalieji sausakrūviai, 3,3 % – dujovežiai, 8 % – kiti laivai.

Laivų registracija pagal šalis

Visi prekybinio jūrų laivyno laivai (ir valstybiniai, ir privatūs) turi nacionalinį statusą, kurį žymi laivo registracija tam tikrame uoste ir iškelta registracijos šalies vėliava, laive veikia tos šalies įstatymai (vėliavos principas). 2018 daugiausia prekybinių jūrų laivų, kurių tonažas ne mažesnis kaip 1000 tonų, turėjo Kinija (5512), Graikija (4371), Japonija (3841), Vokietija (2869), Singapūras (2629), Jungtinės Amerikos Valstijos (2071), Norvegija (1982), Indonezija (1948), Rusija (1707), Pietų Korėja (1626), Honkongas (1592), nors didelė dalis šių laivų oficialiai įregistruota Panamoje, Maršalo Salose, Liberijoje, Maltoje, Bahamose ir kitose vadinamosiose patogios vėliavos šalyse, kur juos valdančioms bendrovėms teikiamos mokesčių, teisinio reguliavimo ir kitos lengvatos.

Prekybinis jūrų laivynas Lietuvoje

Lietuvos jūrų laivų registre 2018 pabaigoje buvo įregistruoti 33 prekybiniai laivai (Lietuvos jūrų transportas).

-prekybiniai jūrų laivai; -sausakrūviai laivai; -ro-ro; -balkeriai; -konteinervežiai