prekýbinis ùpių laivýnas, upinių prekybos laivų, vežančių įvairius krovinius, visuma.
Prekybinio upių laivyno laivai yra mažesni (laivų didžiausia keliamoji galia – iki 5000 tonų, ilgis – iki 140 metrų, kiti gabaritai t. p. mažesni, kad laivai galėtų plaukti siaurais kanalais, šliuzais, po tiltais) ir ne tokie greiti (10–20 kilometrų per valandą) kaip jūriniai, jiems reikia mažiau saugos priemonių, nes plaukia ramiu vandeniu. Kai kurie laivai yra mišriojo tipo (upių‑jūrų). Prekybinio upių laivyno laivai gali būti savaeigiai (garlaiviai, motorlaiviai) ir nesavaeigiai (baržos, lichteriai, barkasai ir kiti, Trečiojo pasaulio valstybėse, daugiausia Pietryčių Azijoje, iki šiol plačiai naudojama džonkos, sampanai, kiti mažieji buriniai ir irkliniai laivai). Nesavaeigius laivus gali stumti ar vilkti buksyrai, Jungtinėse Amerikos Valstijose nesavaeigės baržos dažnai sujungiamos į stumiamus sąstatus po 20–40 baržų, kurių bendra keliamoji galia siekia 20 000–50 000 tonų.
Pagal krovinių tipą skiriami sausakrūviai, vežantys biriuosius ir bendruosius krovinius triumuose arba (vadinamosios baržos‑aikštelės) denyje, tanklaiviai (skystiesiems kroviniams) ir kombinuoti laivai (naudojami nuo 1968, viena laivybos kryptimi veža skystuosius, atgaline – biriuosius ir bendruosius krovinius). Didžiausią dalį prekybinio upių laivyno krovinių sudaro mineralinės, statybinės, miško medžiagos, nafta ir jos produktai, akmens anglys, metalai ir jų rūdos, grūdai ir kiti žemės ūkio produktai, pakrauti krovininiai automobiliai ir kitos sausumos transporto priemonės. Laivyba dažnai yra sezoninė (nevyksta užšalus vandeniui).
21 a. pradžioje didžiausius prekybinius upių laivynus turi Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Vokietija, Kanada, Nyderlandai, Prancūzija.
upiniai laivai; upių laivynas