prekýbos ceñtras, didelis komercinis kompleksas, kurio teritorijoje koncentruotai veikia daug mažmeninės prekybos parduotuvių ir paslaugas teikiančių objektų. Prekybos centras dažniausiai turi nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal aptarnaujamo rajono dydį skiriami vietiniai, rajono (miesto dalies) ir regioniniai prekybos centrai. Vietinis prekybos centras aptarnauja teritoriją, kurioje gyvena iki 20 000 žmonių, dauguma pirkėjų gyvena greta prekybos centro, jame perka kasdieninės paklausos ir kitas prekes. Tokio prekybos centro bendras prekybos plotas – 2500–5000 kvadratinių metrų, jame yra supermarketas, keliolika specializuotų parduotuvių ir paslaugas teikiančių objektų. Rajono (miesto dalies) prekybos centras aptarnauja iki 150 000 gyventojų, bendras prekybos plotas – 8000–12 000 kvadratinių metrų, jo pagrindas – nedidelė universalinė parduotuvė ar specializuotas prekybos centras ir didelis supermarketas (vadinamasis hipermarketas), kuriuos papildo iki 50 įvairių specializuotų parduotuvių ir daug paslaugas teikiančių objektų. Regioninis prekybos centras aptarnauja teritoriją, apimančią ne tik miestą, jo priemiesčius, bet ir gretimus rajonus, joje gali gyventi iki 1 mln. žmonių. Regioninio prekybos centro bendras prekybos plotas – 30 000–70 000 kvadratinių metrų, jame gali veikti kelios universalinės parduotuvės ir hipermarketai, keli specializuoti prekybos centrai, šalia jų – daugiau kaip 100 įvairaus profilio specializuotų parduotuvių bei paslaugų įmonių (restoranai, kavinės, bankų skyriai, namų apyvokos daiktų taisyklos, kino teatrai, koncertų salės, plaukimo baseinai ir kitos). Pirkėjas, atvykęs į tokį prekybos centrą, gali patenkinti visus savo prekių ir paslaugų poreikius. Didieji prekybos centrai dažnai vadinami prekybos ir pramogų (laisvalaikio) centrais (pramogų centras). Prekybos centrus dažniausiai stato didelės nekilnojamojo turto bendrovės, investiciniai fondai, bankai, draudimo bendrovės ir išnuomoja jų patalpas prekybos ir paslaugų įmonėms. Prekybos centras turi savo valdymo padalinį, kuris rūpinasi patalpų nuoma, palaiko ryšius tarp nuomininkų, organizuoja ir koordinuoja bendras rinkodaros priemones, rengia prekybos centro veiklos strategiją, sprendžia patalpų eksploatavimo (pvz., apsaugos, valymo) ir kitus klausimus.
Pirmieji prekybos centrai atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 a. 3 dešimtmetyje. Jie dažniausiai buvo kuriami už miesto ribų, prie automagistralių sankryžų, t. p. naujuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose. Vakarų Europoje prekybos centrai atsirado po Antrojo pasaulinio karo, tapo neatskiriamu mažmeninės prekybos tinklo elementu, bet taip nepaplito, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jiems tenka apie pusę visos mažmeninės prekių apyvartos.
LIETUVOJE pirmieji vietiniai prekybos centrai atsirado 20 a. 7 dešimtmetyje naujame Žirmūnų gyvenamajame rajone (Žirmūnai, Šaltinėlis, Minskas), vėliau šio tipo prekybos centrai buvo pastatyti ir kituose naujuose Vilniaus, kitų didesnių miestų gyvenamuosiuose rajonuose. 21 a. pradžioje pradėjo veikti nemažai didelių prekybos centrų bei prekybos ir pramogų (laisvalaikio) centrų, aptarnaujančių viso miesto ir gretimų rajonų teritoriją (Akropolis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Ozas ir Panorama Vilniuje, Mega Kaune, BIG Klaipėdoje ir Vilniuje, Saulės miestas Šiauliuose, Babilonas Panevėžyje ir kiti).
1621
Akropolis; Ozas; Panorama; Mega; BIG; Saulės miestas; Babilonas