prekýbos ekonòmika, ekonomikos mokslo šaka, kuri tiria ekonominius santykius prekybos sferoje, jos reikšmę nacionaliniame ūkyje, pavienių prekybos įmonių veiklą. Prekybos ekonomika nagrinėja prekybos plėtros dėsningumus, jos poveikį prekių gamybai, paklausai ir pasiūlai, didmeninės ir mažmeninės, vartojimo ir gamybinės paskirties prekių, vidaus ir užsienio prekybos ypatumus, valstybės prekybos politiką ir jos efektyvumą, gyventojų perkamosios galios, esamų ir potencialių ekonominių poreikių, vartojimo masto ir struktūros įvertinimo metodus, prekybos įmonių teritorinio išdėstymo, jų konkurencijos, specializacijos ir koncentracijos, veiklos planavimo ir organizavimo, asortimento ir prekių atsargų valdymo, logistikos, kainodaros, rinkodaros, darbuotojų skatinimo, prekybos statistikos problemas, teikia rekomendacijas įmonėms dėl jų materialinės techninės bazės, finansinės būklės, pirkėjų aptarnavimo kokybės gerinimo, efektyvesnio materialinių ir darbo išteklių panaudojimo, inovacijų diegimo, galimų veiklos plėtros vidaus ir užsienio rinkose krypčių.
LIETUVOJE prekybos įmonių privataus ūkio mokslas pradėtas dėstyti 1934–39 Klaipėdos, 1939–43 Šiaulių prekybos institutuose, ekonomikos ir prekybos mokyklose, komercinėse gimnazijose. SSRS okupacijos metais prekybos ekonomikos specialistus 1945 pradėjo rengti Vilniaus universitetas, vėliau juos t. p. rengė Maskvos (nuo 1985 Gomelio) kooperacijos instituto Vilniaus neakivaizdinis fakultetas, Vilniaus kooperacijos, Vilniaus prekybos, Kauno neakivaizdinis kooperacijos technikumai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prekybos ekonomikos tyrimų svarbiausios problemos – prekybos įmonių kainodara ir konkurencija, didžiųjų prekybos tinklų įtaka vartojimo paskirties prekių rinkose, pirkėjų paklausos struktūra ir pokyčiai, užsienio prekybos plėtra. 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje prekybos materialinės techninės bazės plėtrą ir gyventojų prekybinio aptarnavimo organizavimo tobulinimą tyrinėjo V. Čaplikas, A. Pajuodis, pirkėjų paklausą ir prekybos konjunktūrą – G. Buslavičius, A. Trepuila, įvairių prekių vartojimą – M. Gregorauskas, užsienio prekybą ir jos efektyvumą – K. Lukša, A. Miškinis, H. Žiaunys, viešojo maitinimo ekonomiką ir organizavimą – B. Čereška, P. V. Vengrauskas, prekybos rinkodarą ir rinkotyrą – V. P. Pranulis, S. Urbonavičius, vartotojų kooperacijos istoriją – A. Venckus.