Prekýbos ir prãmonės bánkas, Lietuvõs prekýbos ir prãmonės bánkas, pirmasis Lietuvos nacionalinis komercinis bankas, veikęs 1918–1926. Būstinė buvo Kaune.
Bankas atliko valstybės iždinės funkciją, organizavo Lietuvos tarptautinius atsiskaitymus, padėjo parengti nacionalinės bankininkystės specialistus. Įkurtas Vilniuje. Steigimo iniciatoriai: J. Yčas, M. Yčas, S. Banaitis, J. Alekna ir kiti. Vokiečių administracijai delsiant patvirtinti įstatus Prekybos ir pramonės bankas 1918 10 pradėjo veiklą be įstatų, neįvykus steigiamajam susirinkimui, neišplatinus akcijų. Lietuvos Ministrų Kabinetas Prekybos ir pramonės banko įstatus patvirtino 1918 12 19. Pradinis akcinis kapitalas buvo 2 mln. auksinų (iki 1922 pusė priklausė valstybei). Pirmoji valdyba: M. Yčas (pirmininkas), V. Petrulis (direktorius‑tvarkytojas), A. Prūsas. Akcininkais tapo daug žinomų žmonių (J. Balčikonis, A. Galdikas, M. Yčas, J. Jablonskis, Maironis, K. Petrauskas, A. Smetona, A. Voldemaras, A. Žmuidzinavičius ir kiti). Baiminantis bolševikų 1919 antroje pusėje bankas perkeltas į Kauną, Vilniuje liko skyrius (lenkų okupacinės valdžios uždarytas 1922 pradžioje).
Lietuvos prekybos ir pramonės banko įstatai (1918; © Kauno apskrities viešoji biblioteka)
1919 viduryje pradėjo veikti Prekybos ir pramonės banko padalinys Šiauliuose, 1920 pradžioje – Marijampolėje, Panevėžyje, agentūros Virbalyje, Užventyje, 1921 Prekybos ir pramonės bankas pirmasis atidarė skyrių užsienyje (Liepojoje, uždarytas atgavus Klaipėdos kraštą), įsteigė antrinį Vokiečių–lietuvių banką Berlyne, pirmasis užmezgė korespondentinius ryšius su užsienio bankais. 1922 veikė 22 skyriai (dauguma apskričių centruose). Prekybos ir pramonės bankas beveik visą akcinį kapitalą investavo į įvairų turtą, vertybinius popierius, užsienio valiutą, teikė paskolas be rimtų garantijų, banko vadovai ir kai kurie akcininkai plačiai naudojosi paskolomis, pasipelnė jas grąžinę nuvertėjusiais pinigais.
1924 vasarą pritrūkus apyvartinių lėšų bankas nebegalėjo atsiskaityti su indėlininkais. 1927 Prekybos ir pramonės banko visuotinis akcininkų susirinkimas, 1928 teismas banką pripažino nemokiu. Už Prekybos ir pramonės banko žlugimą ir padarytus nuostolius (2,3 mln. litų) jo vadovai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Byla baigta nagrinėti tik 1936 03, M. Yčas ir J. Šodė (valdybos narys nuo 1922) pripažinti kaltais, bet dėl senaties bausmės išvengė. J. Dobkevičiui byla nutraukta dėl jo mirties, kiti buvo išteisinti.
L: V. Terleckas Pirmasis nacionalinis komercinis bankas / Pinigų studijos 1999 nr. 1, Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 Vilnius 2001.