premonoteizmas

premonotezmas (lot. prae – prieš, anksčiau + monoteizmas), religijotyroje – koncepcija, teigianti, kad pirminė religijos forma yra monoteizmas. Pradininku laikomas A. Langas (knyga Religijos darymas / The Making of Religion 1898). Jis oponavo evuliucionistinei religijos raidos teorijai ir teigė, kad izoliuotų genčių religijoms pirmiausia būdingas tikėjimas ne sielomis (animizmas) ar beasmene galia (mana), o viena dievybe – pasaulio kūrėja. Šią teoriją išplėtojo ir siekė pagrįsti W. Schmidtas (knyga Dievo idėjos kilmė / Der Ursprung der Gottesidee 12 t. 1912–55). Anot jo, seniausia (pirminė) religijos forma yra viendievystė, ilgainiui silpstant šiam vaizdiniui ėmė rastis daug dievybių su tam tikromis funkcijomis, todėl politeistinės religijos yra monoteistinių religijų degradacija.