hidraulinis presas
prèsas (lot. presso – slegiu), slėgimo įrenginys metalui, plastikams, keramikai, žemės ūkio ir maisto produktams ar kitoms medžiagoms slėgti, štampuoti, kalti, lenkti, rišti (šieno presas) ar kitaip apdirbti spaudimu. Presu kalama, štampuojama, lenkiama, briketuojama (pašarų briketuotuvas), t. p. atliekama medžiagų bandymai (pvz., nustatomas medžiagų kietumas), detalių rinkimo operacijos. Medžiaga formuojama (presavimas) tarp 2 preso pagrindinių dalių – stovo kreipiamosiomis slankiojančio šliaužiklio su įtaisytu puansonu ir nejudamos dalies (matricos). Būna mechaninis (alkūninis, frikcinis; varomas sraigtiniu, svirtiniu, frikciniu, ekscentriko, skriejiko ar kitokiu mechanizmu), hidraulinis (varomas suslėgto skysčio energija) ir hidraulinis mechaninis (šliaužiklį suslėgto skysčio energija stumdo sraigtinis stūmoklis). Preso svarbiausia charakteristika – presavimo jėga (MN; paprastai nuo 6 iki 300 ir daugiau MN).
Pirmieji ranka sukami frikciniai presai naudoti 15–16 a. maisto pramonėje, knygrišyboje; jais metalą kalti pradėta 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje. Hidrauliniai presai sukurti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. Išradus elektros variklį (B. Jakobi, 1834) pradėti naudoti mechaniniai presai.