Prešov (Prèšovas), miestas Slovakijos rytuose, į šiaurę nuo Košicės, prie Torysos (Tisos baseinas) upės; Prešovo krašto administracinis centras.
Prešov
87 900 gyventojų (2020); trečias pagal gyventojų skaičių (po Bratislavos ir Košicės) Slovakijos miestas. Plentai į Košicę, Popradą, Rzeszówą (Lenkija). Mašinų gamyba, elektrotechnikos, siuvimo, odos, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, poligrafijos, maisto pramonė. Prešovo apylinkėse kasama akmens druska. Universitetas (įkurtas 1997), Košicės politechnikos instituto filialas. Teatrai. Krašto istorijos, vyno, technikos muziejai. Meno galerijos. Astronomijos observatorija.
Architektūra
Vidurinių amžių miesto sienos liekanos. Barokinė unitų katedra (1754, architektas G. Urlespacheris), bažnyčios: gotikinė Šv. Mikalojaus (14 a., perstatyta 1502–15, architektas J. Breugischeris, meistras Janas, vėlyvosios gotikos, renesanso ir baroko laikotarpiu perstatyta), vėlyvojo renesanso evangelikų (1642), barokinė Pranciškonų (17 a. antra pusė, perstatyta 1718). Prie Šv. Kryžiaus bažnyčios (1722, funduota K. S. Radvilos) – Kryžiaus kelio stotys.
Renesansinė rotušė (16 a., perstatyta 1887), renesansiniai ir barokiniai gyvenamieji namai (16–18 a.). 19 a. pastatai: gimnazija (1860, architektas A. Kasselbaueris), seminarija (1886).
Istorija
Jau 9–10 a. dabartinio Prešovo vietoje buvo gyvenvietė, kuri nuo 11 a. priklausė Vengrijai. Nuo 12 a. čia kėlėsi vokiečių kolonistai. Istoriniuose šaltiniuose 1247 minimas Eperiesas (Prešovo vokiškas vardas). 1299 jis gavo miesto teises, 1374 tapo laisvuoju karališkuoju miestu.
14–15 a. amatų ir prekybos centras, 1572–1752 greta miesto esančiame Solivare (dabar – Prešovo rajonas) kasta akmens druska, vėliau druska buvo išgaunama garinant druskingą vandenį. Nuo 1667 veikė evangelikų liuteronų kolegija. 18 a. pradžioje dauguma Prešovo gyventojų išmirė per marą.
1770 11 13 Prešove (jis buvo Baro konfederacijos vadovybės buveinė) paskelbta, kad Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis pašalintas iš sosto. 19 a. antroje pusėje Prešovo plėtra paspartėjo. Nuo 1948 itin plėtota pramonė, labai padaugėjo gyventojų (1950 – 28 000, 1990 – 91 000).
2271
-Eperies; -Solivar