Prespos ežeras
Prèspos ẽžeras (makedonų k. Prespansko Ezero, gr. Limni Megali Prespa, alb. Liqeni i Prespës), ežeras Balkanų pusiasalyje, Albanijos, Graikijos ir Šiaurės Makedonijos pasienyje. Plotas 274 km2 (Šiaurės Makedonijai priklauso 176,8 km2, Albanijai – 49,4 km2, Graikijai – 47,8 km2). Ilgis (iš šiaurės į pietus) 28,6 km, plotis iki 16,9 km, kranto linijos ilgis 107 kilometrai. Didžiausias gylis 54 m (Golubino gelmė), vidutinis – 18 metrų. Vandens paviršiaus altitudė 853 metrai.
Susidaręs tektoninėje įduboje tarp Babos, Suvos ir Galičicos kalnų. Šiauriniai ir rytiniai krantai lėkšti, smėlėti, pietiniai ir vakariniai – aukšti, uolėti, raižyti. Yra salų – Golem Gradas, Mal Gradas (jose antikos ir 4–14 amžiaus sakralinių pastatų griuvėsiai). Įteka Golema, Brajcinska, Kranska ir protaka iš Mikri Prespos ežero (plotas 47,4 km2, paviršiaus altitudė 856 m – aukščiausiai esantis ežeras Balkanų pusiasalyje). Iš Prespos ežero į Ochrido ežerą teka požeminė (karstinė) upė. Prespos ežero vanduo skaidrus, aukščiausia temperatūra 24,3 °C (rugpjūtį), šaltomis žiemomis užšąla. Turizmas.
Prespos ežeras – ornitologinis draustinis, nuo 1995 Ramsaro konvencijos saugoma vietovė; priklauso tarpvalstybiniam Prespos nacionaliniam parkui (Albanija, Graikija, Šiaurės Makedonija; įkurtas 2000), nuo 2014 – tarpvalstybinio Ochrido–Prespos biosferos rezervato (Albanija, Šiaurės Makedonija) dalis.