pretenzijų lygis

preteñzijų lỹgis, didžiausi tikslai, kuriuos žmogus laiko atitinkančiais jo galimybes ir kuriuos nori įgyvendinti. Pretenzijų lygio pagrindiniai rodikliai yra idealių tikslų, uždavinių sudėtingumas, reikšmingumas, artimojo, arba aktualiojo, tikslo pobūdis ir savęs vertinimo lygis (idealusis Aš). Savęs vertinimą veikia 2 priešingos tendencijos – noras užsibrėžti kuo didesnius tikslus, kad būtų pasiekta kuo didesnė sėkmė, ir noras mažiau užsibrėžti, kad būtų išvengta nesėkmės. Kai žmogui pasiseka įgyvendinti tam tikrus artimus tikslus, jis ima kelti sudėtingesnius, kai nepasiseka – renkasi paprastesnius. Kartais pretenzijų lygis būna neadekvatus, t. y. neatitinka žmogaus galimybių – tada ir savęs vertinimas būna neadekvatus. Neadekvatus pretenzijų lygis būna, kai sėkmingai įvykdęs artimus tikslus žmogus sau kelia mažesnius uždavinius arba kai patyręs nesėkmę kelia sau dar didesnius uždavinius. Neadekvataus pretenzijų lygio žmogus būna nerimastingas, nepasitikintis savimi, nesavikritiškas, vengia lenktyniauti, negeba prognozuoti. Be to, aukštas pretenzijų lygis ir dideli tikslai gali sukelti stresą. Realiai save vertinantis ir kartu adekvatų pretenzijų lygį turintis žmogus pasitiki savimi, kritiškai vertina savo veiklos rezultatus, dirba produktyviai. Adekvataus pretenzijų lygio formavimas yra svarbus vaiko ugdymo uždavinys. Pretenzijų lygio terminą 20 a. pirmoje pusėje pradėjo vartoti vokiečių psichologas K. Z. Lewinas.