Pretòrija (Pretoria), Pietų Afrikos Respublikos administracinė sostinė.
1,62 mln. gyventojų (2021); aglomeracijoje 2,82 mln. gyventojų (2023).
Pretorija
Įsikūrusi Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, Gautengo provincijoje, į šiaurę nuo Johannesburgo. Geležinkeliai ir plentai į Blumfonteiną, Musiną, Kimberley, Maputu (Mozambikas). Tarptautinis oro uostas. Juodoji metalurgija (per metus pagaminama apie 1,3 mln. t plieno produkcijos), automobilių ir dviračių surinkimas, geležinkelio riedmenų remontas, mašinų gamyba, metalo apdirbimo, keramikos, chemijos, poligrafijos, maisto (cukraus, tabako) pramonė.
Pretorijos apylinkėse kasama deimantai, geležies rūda. Pietų Afrikos universitetas, Pretorijos (įkurtas 1908), Vista (1982) universitetai, Šiaurės Transvalio (1979) ir Pretorijos (1906) aukštosios technikos mokyklos. Pietų afrikanų mokslo ir menų akademija, branduolinių ir kosminių tyrimų centras, kiti mokslinių tyrimų institutai. Astronomijos observatorija. Nacionalinė biblioteka, valstybės archyvas. Nacionalinis kultūros istorijos, meno, mokslo ir technologijų, karinių oro pajėgų ir kiti muziejai. Dramos teatrai. Meno galerijos. Zoologijos, botanikos sodai. Pramogų ir gamtos parkai, gamtos rezervatai.
2271
Architektūra
Pietų Afrikos Respublikos parlamento senieji rūmai Pretorijoje (1891, architektas Sytze Wopkesas Wierda)
Miesto urbanistinė struktūra susiklostė 20 a. pirmoje pusėje: centre – plačios medžiais apsodintos gatvės, daug želdynų. Išliko 4 penkiakampiai artilerijos fortai (pastatyta 1897 pagal inžinierių O. A. Dewitzo, H. C. Wernerio, architekto Chr. Kuntzo projektą); 1966 restauruotame forte Klapperkorp įrengtas Karo muziejus. Eklektiniai Sąjungų rūmai (1912, architektas H. Bakeris), neobizantiškųjų bruožų turinti bažnyčia (1936), prezidento rūmai Mahlamba Ndlophu (1940, abiejų architektas G. Moerdijkas), itališkojo stiliaus gyvenamieji namai (1922–1931, architektas G. E. G. Leithas).
20 a. antros pusės statiniai: bendrovės Meat Board būstinė (1952, architektas H. W. E. Stauchas), Grupelio teismo rūmai (1962, architektas W. Meyeris). Prie miesto – klasicizmo bruožų monumentas Voortrekker (1936, architektas G. Moerdijkas).
2271
Istorija
1855 miestą įkūrė būrų politinis veikėjas M. W. Pretorius ir tėvo – A. W. J. Pretorijaus – garbei pavadino Pretorija. Nuo 1860 būrų Pietų Afrikos respublikos (būrų Transvalio respublikos oficialus pavadinimas) sostinė. Po Pirmojo Didžiosios Britanijos–būrų karo 1881 čia buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Didžioji Britanija pripažino būrų respublikų nepriklausomybę. Per Antrąjį Didžiosios Britanijos–būrų karą (Būrų karas, 1899–1902) 1900 Pretoriją užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė; 1902 čia buvo pasirašyta būrų ir Didžiosios Britanijos atstovų taikos sutartis; būrų Oranės ir Transvalio respublikos tapo Didžiosios Britanijos kolonijomis. Nuo 1910 Pietų Afrikos Sąjungos, nuo 1960 Pietų Afrikos Respublikos sostinė. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pradėjo labai plėstis: 1970 buvo 544 000, 2007 – 2 346 000 gyventojų aglomeracijoje. 1994, Pietų Afrikos Respublikoje panaikinus apartheido režimą, mieste įsikūrė daug juodaodžių.
2271