pretorijõnai (lot. praetoriani), pretoriõnai, privilegijuota senovės Romos kariuomenės dalis, Romos imperatorių asmens sargybiniai.
Iš pradžių pretorijonais buvo vadinama karvedžių asmens sargyba, sudaryta iš rinktinio sąjungininkų būrio. Karvedžio Scipiono Afrikiečio Vyresniojo iniciatyva pretorijonus pradėta rinkti tik iš romėnų (raitelių luomo) atstovų. Pretorijonams priklausė ir karvedžio štabas, kanceliarija.
Imperatoriaus Augusto laikais (27 pr. Kr.–14 po Kr.) taip pradėta vadinti jo sukurtoji imperatoriaus gvardija (9 kohortos po 1000 karių), kuri buvo formuojama tik iš Italijos gyventojų. Pretorijonai su kavalerija sudarė privilegijuotą Romos kariuomenės dalį (vadovavo pretorių prefektas). Jie gaudavo didesnį nei kiti kariai atlyginimą ir tarnavo tik 16 metų (kiti kariai – 20).
Nuo imperatoriaus Tiberijaus laikų (14–16) visi pretorijonai buvo sutelkti Romoje. Jie tapo daugelio sąmokslų ir maištų dalyviais; nužudė imperatorius Kaligulą ir Komodą, 218 pretorių prefektas Makrinas pats tapo imperatoriumi. Dėl to pretorijonų organizacija dažnai buvo keičiama. 4 a. pradžioje imperatorius Konstantinas I pretorijonų kariuomenę panaikino.
Ilgainiui pretorijonų sąvoka virto bendrine, reiškiančia samdytą kariuomenę – smurtinės, šiurkščią jėgą naudojančios valdžios atramą.