prezervatỹvas (pranc. préservatif < lot. praeservo – apsaugau), kontracepcijos viena priemonių. Kasdieniame gyvenime dar vadinamas sargiu. Prezervatyvas apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, lytiškai plintančių ligų. Dažniausiai būna pagaminti iš latekso ir poliuretano, rečiau – iš ėriuko aklosios žarnos, dervos, poliizopreno. Yra įvairių dydžių, spalvų, formų, kvapų ir skonių, vienkartiniai, gale turintys rezervuarą spermai, riboto galiojimo laiko. Sutepti slystančia medžiaga, kai kurie – spermicidine medžiaga, dėl kurios spermatozoidai tampa negyvybingi. Vyriškas prezervatyvas atsmaukus apyvarpę uždedamas ant sukietėjusios varpos prieš lytinį aktą, padengia visą varpą iki šaknies ir neleidžia spermai per ejakuliaciją patekti į makštį.
prezervatyvas
Moteriškas prezervatyvas didesnis ir erdvesnis už vyrišką, pagamintas iš poliuretano. Uždarasis galas dedamas į makšties vidų ir apgaubia gimdos kaklelį, o atvirasis galas lieka išorėje ir apsaugo vulvą. Makštyje prezervatyvas tampa labai minkštas ir lankstus.
Yra duomenų, kad prezervatyvas naudotas senovės Romoje, senovės Egipte, Kinijoje (iš šilko popieriaus, ėriuko žarnos, plonos odos), Japonijoje (iš vėžlių kiautų ar gyvūnų ragų). Europoje seniausias prezervatyvas rastas 1640 Lunde (Švedija). 1564 prezervatyvą (drobinį maišelį, sudrėkintą specialiu cheminiu tirpalu) pasiūlė G. Fallopio (Italija) savo veikale Apie prancūziškąją ligą (De morbo Gallico), ieškojęs patikimo būdo apsisaugoti nuo Europoje greitai plintančio sifilio. 18 a. Europoje imta pramonėje gaminti prezervatyvą iš ėriuko žarnų, gyvūnų šlapimo pūslės, lino. Nuo 19 a. pabaigos naudota plona guma, nuo 1920 – lateksas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
prezervatyvas, pagamintas iš gyvūnų aklosios žarnos (apie 1900; Londono mokslo muziejus)
-sargis