prezideñtas (lot. praesidens, kilm. praesidentis − sėdintis priešakyje), piliečių, parlamento narių ar specialios rinkikų kolegijos renkamas aukščiausias valstybės ar administracinio vieneto pareigūnas.
Prezidento rinkimas ar skyrimas
Kai kur (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Lietuvoje) prezidentu tituluojamas ir anksčiau šias pareigas ėjęs, diktatorių valdomose šalyse – ir nerinktas asmuo. Prezidentas renkamas visų gyventojų balsais (daugiausia prezidentinio valdymo ir pusiau prezidentinio valdymo šalyse), parlamento deputatų (daugiausia parlamentinio valdymo šalyse) arba nustatyta tvarka atrinktų rinkikų (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose).
Prezidento instituto svarba
Parlamentinio valdymo šalyse prezidento pareigos daugiau simbolinės, prezidentinio valdymo respublikose prezidentas yra ir vykdomosios valdžios vadovas. Su prezidentu kaip valstybės vadovu daugumoje šalių susieti atitinkami simboliai: vėliava, herbas, antspaudas, kai kur ir oficiali uniforma. Prezidento įgaliojimus, svarbą ir statusą nustato kiekvienos valstybės atitinkamos konstitucinės normos.
Prezidento įgaliojimų trukmė
Prezidento įgaliojimų trukmė įvairi: Šveicarijoje 1 m., Islandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rumunijoje ir kai kuriose kitose šalyse − 4, Čekijoje, Graikijoje, Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje − 5, Austrijoje, Egipte, Suomijoje ir kitur − 6, Italijoje, Turkijoje ir kitur − 7 m., Malavyje − iki gyvos galvos.
Reikalavimai kandidatui į prezidentus
E. Macrono prezidento rinkimų kampanija (2017 05 01)
Kandidatui į prezidentus keliami reikalavimai: turėti tos šalies pilietybę, sėslumo (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose − 14 m.; be to, vienas tėvų turėjo būti Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis), nacionalinis etninis (pvz., Portugalijoje), teritorinis regioninis (Indonezijoje tik iš Javos salos kilęs asmuo), amžiaus (Austrijoje, Meksikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje ir kitur − 35 m., Graikijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje − 40, Mongolijoje − 45, Italijoje − 50 m.), valstybinės kalbos mokėjimo (Kazachija) ir kitokie cenzai.
Prezidento instituto raida
Politinio vadovo prasme prezidento titulas pirmą kartą atsirado kai kuriose Anglijos valdomose Šiaurės Amerikos kolonijose, čia jie pirmininkavo kolonijų taryboms. 1776 kilus Amerikos revoliucijai prezidentais buvo vadinami kai kurių valstijų (pvz., Pensilvanijos, Delavero) vyriausybių vadovai. 1774–89 veikusio Kontinentinio kongreso posėdžiams pirmininkaujantis asmuo pradėtas vadinti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis tik pirmininkavo posėdžiams ir tarpininkavo deputatų diskusijose. Tikroji Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigybė atsirado 1788 ratifikavus Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją. Prezidentui suteikti platūs įgaliojimai (pvz., sudaro sutartis su kitų šalių vyriausybėmis, tvirtina arba vetuoja Kongreso priimtus įstatymus, pritarus Senatui skiria aukščiausius vykdomosios valdžios pareigūnus ir visus federalinio lygio teisėjus, yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas), kuriais jis visiškai pradėjo naudotis tik 20 a. pirmoje pusėje, kai pagerėjo susisiekimas su atokesniais regionais.
19 a. pirmais dešimtmečiais Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu prezidento pareigybė įsteigta daugelyje naujai susikūrusių Lotynų Amerikos šalių. Teoriškai šių šalių prezidentų galios buvo panašios į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento, bet faktiškai jie dažniausiai turėjo ne konstitucijos nustatytą valdžią. Vieni jų tapo diktatoriais ir valdė iki mirties, kiti buvo tik karinių grupuočių ar įtakingų latifundininkų statytiniai.
Lietuvos Respublikos prezidentas A. Stulginskis (centre) žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune (1924; Devintojo forto muziejus)
Europoje prezidento pareigybė 1848 atsirado Prancūzijoje ir Šveicarijoje. 19 a. kitos šalys liko monarchijos. Prezidento institutą įsteigusių šalių padaugėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Prezidentas tapo aukščiausiu pareigūnu Austrijoje, Estijoje, Čekoslovakijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Turkijoje, Vokietijoje. 20 a. 4−5 dešimtmetyje prezidento institutas išplito Azijoje (Filipinuose, Libane, Sirijoje), po Antrojo pasaulinio karo Graikijoje, Indijoje, Irake, Islandijoje, Italijoje, Maltoje, Pakistane, Pietų Korėjoje, Pietų Vietname, Portugalijoje, vėliau Afganistane, Bangladeše, Irane. 20 a. 6–7 dešimtmetyje − ir daugelyje Afrikos šalių. Prezidento institutas 20 a. pabaigoje buvo įsteigtas visose buvusiose SSRS, Jugoslavijos respublikose. Politinėse sistemose, kur prezidentas yra reikšmingas postas, labai svarbūs jo asmenybės bruožai, tyrėjai išskiria gebėjimą jausti šalies istorines galimybes, suprasti ir tinkamai įvardyti kintančius ir dažnai neaiškiai išsakomus šalies žmonių norus ir lūkesčius.
Prezidentas A. Smetona (ketvirtas iš kairės) su Vyriausybės nariais Prezidentūroje 1939 11 22 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Prezidento institutas Lietuvoje
Lietuvoje prezidento institutą 1919 04 įsteigė Valstybės Taryba (Valstybės Prezidentu išrinktas A. Smetona). Nuo 1919 09 prezidento darbo vieta buvo Kaune, buvusiuose gubernatoriaus rūmuose. 1920 Steigiamajam Seimui išsirinkus pirmininką (juo tapo A. Stulginskis), jis ėjo ir Lietuvos Prezidento pareigas. Konstituciniu lygmeniu prezidento rinkimų tvarka ir pareigos buvo apibrėžtos 1922 Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Prezidentas turėjo būti ne jaunesnis nei 35 m., buvo renkamas Seime slaptu balsavimu 3 metams, prireikus jį pavadavo Seimo pirmininkas, galėjo būti atstatydintas 2/3 visų atstovų balsų daugumos; tas pats asmuo galėjo būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės).
Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. M. Brazauskas (centre) ir Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kūris (dešinėje) per Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus inauguraciją (2004, Vilnius; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Prezidentė D. Grybauskaitė (2015)
Po 1926 perversmo valstybėje faktiškai įvestas vienasmenis valdymas. Ši tvarka įteisinta ir 1928 Konstitucijoje, kuri labai išplėtė prezidento galias. Buvo nutraukta daug prezidentą su Seimu siejančių ryšių (prezidentas buvo renkamas rinkikų, Seimas jo negalėjo atstatydinti ir kita), kadencijos trukmė pailginta iki 7 metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžta prie demokratiškesnio prezidento instituto. 1992 priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo – Lietuvos Respublikos Prezidento institutas. Jo funkcionavimo tvarką nustato Konstitucijos 6 skirsnis ir Prezidento įstatymas (1993, nauja redakcija 2009). Lietuvos prezidentai išvardyti lentelėje.
1