Prezidento rūmų ansamblis

Prezideñto rmų ansámblis, Lietuvõs Respùblikos Prezideñto rmų ansámblis yra Vilniuje. Vėlyvojo klasicizmo stiliaus (vyrauja ampyras). Ansamblį sudaro apie didijį kiemą ir 3 kiemelius išdėstyti rūmai, 2 administraciniai pastatai, kordegardija (sargybos būstinė), dvi šoninės kiemo kolonados, vartai, parkas.

Rūmai

Prezidento rūmų ansamblis

Rūmai ampyro stiliaus, dviaukščiai, stačiakampio plano, su 2 šoniniais rizalitais. Aikštės fasado kampiniai rizalitai su viduriniu rizalitu sujungti dorėniškojo orderio kolonadomis, laikančiomis balkonus su baliustradomis; fasadus puošia lipdiniai (susipynę vainikai, skydai, augalinė ornamentika). Vidurinės iškyšos atike įkomponuotas Lietuvos Respublikos herbas, ant jo stogo, Prezidentui esant rūmuose ir Vilniuje, būna iškelta Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava. Viduje puošnios salės: Delegacijų (delegacijų poilsio patalpa), Baltoji (rūmų pagrindinė salė, kurioje vyksta kredencialų teikimas, apdovanojimai, visuomenės susitikimai su Prezidentu), Derybų (su puošniausiomis rūmuose kesoninėmis lubomis), Mėlynoji (skirta Prezidento konfidencialiems pokalbiams), Posėdžių, t. p. valgomasis (čia vyksta oficialūs Prezidento pietūs), Prezidento laukiamasis, Prezidento sekretorės, Prezidento darbo (iš čia transliuojama jo kalbos, šventiniai sveikinimai) kabinetas.

Pirmuosius rūmus šioje vietoje 14 a. pabaigoje pasistatydino Vilniaus vyskupas A. Vasila, jie vadinti Vyskupų rūmais. 17–18 a. rūmai ne kartą degė, buvo niokojami per karus ir suirutes. Lietuvą valdant Rusijai ansamblis tapo laikina Rusijos imperatoriaus, kunigaikščių ir kitų didikų buveine. 1796 čia gyveno caras Pavelas I, 1797 buvo apsistojęs Stanislovas Augustas Poniatovskis, 1804 viešėjo būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. 19 a. rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Juose gyveno M. Muravjovas, 1800–01 ir 1809–11 – M. Kutuzovas, 1812 buvo apsistoję Rusijos caras Aleksandras I ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas I. 1824–32 rūmai rekonstruoti ampyro stiliumi pagal rusų architekto V. Stasovo projektą (skulptūrinis dekoras atliktas meistrų V. Smakausko ir P. Bizini). 1848, 1877, 1899–1908 remontuoti. 1972–76 restauruoti (pagal architekto R. Kazlausko projektą) ir pritaikyti Meno darbuotojų rūmams. 1995 rūmai vėl pradėti restauruoti. 1997 juose įsikūrė Prezidentas, Prezidento kanceliarija.

Prezidento rūmų Baltoji salė

Kordegardija

Kordegardija (vienintelis tokios paskirties statinys Lietuvoje), kiemo kolonados ir vartai yra ampyro stiliaus (1832, architektas V. Stasovas), formuoja būdingą klasicistinį kiemą. Kordegardiją sudaro klasicistinis portikas, abiejuose šonuose prie jo prijungti dviaukščiai korpusai ir 2 ūkiniai pastatai. Manoma, pastatyta 1832 pagal architekto V. Stasovo projektą. 1877 ant vakarinio korpuso pristatytas II aukštas, 1977 paaukštintas rytinis korpusas. Dvi šoninės kolonados – po 8 kolonas be bazių, su antablementą ir žemą parapetą laikančiais abakais – pastatytos 1830 pagal architekto V. Stasovo projektą. Vartai – triumfo arkos pavidalo, aukštesni už kolonadas, viršuje apjuosti karnizu ir parapetu.

Prezidento rūmų ansamblio vidinis kiemas

Parkas

Parkas (1,5 ha) angliškasis, apjuostas 4–5 m aukščio tinkuota plytų mūro tvora. Mindaugo karūnavimo – Lietuvos valstybės dienos proga čia dažniausiai vyksta oficialus Lietuvos Respublikos Prezidento priėmimas. Parke auga daugiausia klevai, yra liepų, guobų, ąžuolų, dekoratyvinių krūmų, gėlynų. 1387 Jogailos dovanojimo rašte Vilniaus vyskupijai minimas sodas. Vyskupų rūmų sodas paminėtas ir 1543 Vilniaus vyskupo P. Alšėniškio rašte, kuriame skelbiama apie koplyčios įkūrimą sode prie Vyskupų rūmų. Miestui plečiantis buvęs didelis sodas sumažėjo. 19 a. pradžioje dalyvaujant architektui J. Poussier anksčiau buvęs barokinis parkas pertvarkytas į peizažinį. Prie parką juosiančios sienos yra atidengtas išlikęs Vilniaus gynybinės sienos fragmentas.

2271

-Prezidentūra