pribuvja, vyresnio amžiaus moteris, priimanti gimstantį kūdikį. Pribuvėja kūdikį nuprausdavo, suvystydavo, paskui jį ir gimdyvę prižiūrėdavo iki krikštynų. Pribuvėjos terminas žinomas iš 17 amžiaus nežinomo autoriaus vadinamojo Krauzės vokiečių–lietuvių kalbos rankraštinio žodyno. 17 amžiuje pribuvėją mini ir M. Pretorijus. Pribuvėją į namus pakviesdavo būsimo kūdikio tėvas. Už patarnavimą jai duodavo dovanų. Pirmą kartą nuprausus kūdikį jo tėvas į geldelę su vandeniu pribuvėjai įmesdavo pinigų, o ant geldelės krašto padėdavo drobės stuomenį. 17 amžiuje pribuvėjai dovanodavo skarelę arba prijuostę. Panašiai pribuvėją apdovanodavo ir kūmai prieš veždami kūdikį krikštyti. Pribuvėja ir kūdikio tėvas su duona ir druska pasitikdavo grįžtančius iš krikšto kūmus. Per krikštynų vaišes pribuvėjos atneštą vadinamąją bobutės košę (kiaušinienę) kūmas išpirkdavo pinigais, kūma – stuomeniu. Po vaišių svečiai pribuvėją įsodindavo į geldą, ratus arba ant akėčių, išveždavo ir tyčia išversdavo į griovį. Pribuvėja privalėjo vežėjus pavaišinti. Po Antrojo pasaulinio karo, kai pribuvėjos funkcijas perėmė kvalifikuotos akušerės, kitas medicinos įstaigų personalas, su pribuvėja susiję papročiai nunyko.
2273