pridėtnės verts mókestis, netiesioginis mokestis, skaičiuojamas nuo pridėtinės vertės, kurią sukūrė bet kokią ekonominę veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, t. p. nuo importuojamų prekių vertės.
Apskaičiavimas ir mokėjimas
Apmokestinama pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip prekės ar paslaugos kainos ir jai sukurti sunaudotų žaliavų ir medžiagų, energetinių išteklių, kitų prekių ir paslaugų vertės (išskyrus išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, t. p. prekėms ir paslaugoms, įsigytoms iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai) skirtumas. Pridėtinės vertės mokesčio tarifas nustatomas procentais nuo prekės ar paslaugos kainos pridedant pridėtinės vertės mokesčio sumą prie šios kainos kiekvieną kartą, kai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas parduoda prekę ar teikia paslaugą (tai įforminama specialiu dokumentu – pridėtinės vertės mokesčio sąskaita‑faktūra, kurioje atskirai nurodoma kaina be pridėtinės vertės mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio suma).
Faktiškai pridėtinės vertės mokesčio našta tenka prekių ir paslaugų galutiniams vartotojams, perkantiems jas didesnėmis kainomis, o į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį sumoka prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas, kuris iš mokėtinos pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos atskaito pirkimo ir (ar) importo pridėtinės vertės mokestį, įskaičiuotą į mokestiniu laikotarpiu įsigytų prekių ir paslaugų kainas. Kai kurios socialiai reikšmingos prekės ir paslaugos (pvz., sveikatos apsaugos, švietimo, komunalinės paslaugos, maisto produktai, vaistai, knygos, laikraščiai) gali būti neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu arba apmokestinamos lengvatiniais tarifais, kad jų kainų padidėjimas dėl pridėtinės vertės mokesčio taikymo būtų mažesnis ir jos netaptų per brangios neturtingiausiems socialiniams sluoksniams.
Pridėtinės vertės mokestis įvairiose pasaulio valstybėse
Palyginti su kitais netiesioginiais mokesčiais, pridėtinės vertės mokestis lengvai surenkamas, turi vienodą poveikį visoms ūkio šakoms (kitaip nei, pvz., akcizas), dėl to 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje jį įvedė dauguma pasaulio valstybių. Pirmą kartą pridėtinės vertės mokestis įvestas 1954 Prancūzijoje, 2019 buvo mokamas 166, 2023 – 175 šalyse (įskaitant visas Europos Sąjungos valstybes, šalims kandidatėms pridėtinės vertės mokesčio įvedimas yra būtina stojimo į Europos Sąjungą sąlyga). Pridėtinės vertės mokesčio tarifai įvairiose šalyse skiriasi (pvz., Taivane standartinis tarifas yra 5 %, Japonijoje – 8 %, Australijoje – 10 %, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje – 20 %, Urugvajuje – 22 %, Danijoje, Švedijoje – 25 %).
Pridėtinės vertės mokestis Lietuvoje
Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis įvestas 1994 05 01 ir yra svarbiausias netiesioginis mokestis. Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2002; buvo daug pakeitimų). Pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą privalo mokėti bet kokią ekonominę veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių sudarė daugiau kaip 45 000 eurų, t. p. fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję iš kitų Europos Sąjungos šalių prekes (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes), kurių vertė per kalendorinius metus sudarė daugiau kaip 14 000 eurų. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais savanoriškai.
Mokestinis laikotarpis juridiniams asmenims yra kalendorinis mėnuo, fiziniams asmenims – kalendorinis pusmetis. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai iki kito mėnesio 25 dienos turi pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją ir sumokėti priskaičiuotą mokesčio sumą, iš kurios atskaitomas pirkimo ir (ar) importo pridėtinės vertės mokestis.
Lietuvos pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir lengvatos
Pridėtinės vertės mokesčio standartinis tarifas yra 21 % prekės ar paslaugos vertės. Lengvatinis 5 % tarifas taikomas vaistams ir medicininės pagalbos priemonėms, kurių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, t. p. nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, 9 % tarifas – šilumos energijai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (brošiūroms, nuotraukų ir reprodukcijų albumams, pratybų sąsiuviniams, vaikiškoms knygelėms su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygelėms, natoms, žemėlapiams, brėžiniams ir kita, išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kai kuriuos kitus spaudinius), viešbučių ir kitoms turistų apgyvendinimo paslaugoms, keleivių ir jų bagažo vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.
Neapmokestinamos su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos, kurias teikia tokią teisę turintys asmenys, t. p. žmogaus organai, kraujas ir motinos pienas, dantų protezai, vaikų, jaunimo, senelių ir neįgaliųjų globos ir rūpybos institucijų socialinės paslaugos, švietimo ir mokymo, kultūros ir sporto, politinių partijų, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, kitų pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos, pašto, radijo ir televizijos transliuotojų teikiamos visuomenės informavimo, draudimo, finansinės, azartinių lošimų ir loterijų, keleivių ir jų bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais, nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo paslaugos, prekės, išvežamos į kitas Europos Sąjungos valstybes fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, arba eksportuojamos už Europos Sąjungos ribų, prekės ir paslaugos, skirtos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvoje, tarptautinėms organizacijoms ir Europos Sąjungos institucijoms, laivai ir orlaiviai, jų priežiūra, remontas, modernizavimas ir nuoma, kai kurios kitos prekės ir paslaugos.
eurų banknotai
PVM