priekalas
priekãlas, kalvio prietaisas – stacionarus įtaisas kietu paviršiumi, naudojamas kaip atrama, ant kurios dedamas ruošinys. Turi 1–2 ragus, masė 10–300 kg. Nuo 20 a. pradžios liejamas iš plieno, paviršius šlifuojamas ir grūdinamas, priekalas tvirtinamas prie kietmedžio (ąžuolo, buko) trinkos. Prietaisų, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių gamybai ir remontui naudojami maži (masė iki 2 kg) priekalai (vadinami priekalėliai), dažniausiai tvirtinami ant stalo. Naudojamas nuo bronzos amžiaus, Europoje nuo Hallstatto kultūros laikų. Plačiau naudotas nuo viduriniųjų amžių. Iki 20 a. pradžios naudoti geležiniai, vėliau – plieniniai priekalai. LIETUVOJE iki 19 a. vidurio, be metalinių, naudoti akmeniniai priekalai. 19 a. pabaigoje pasirodžius stambiems geležiniams priekalams akmeniniai nebenaudoti.