Prekarpatės kultūrà, virvelinės keramikos kultūros sritis.
Ją 20 a. pradžioje išskyrė lenkų archeologai T. Sulimirskis, J. Machnikas ir ukrainiečių archeologė I. Savickaja. Išskiriamos dvi kultūros grupės: Dniestro aukštupio ir Podolės. Dniestro aukštupio grupei būdingi pilkapynai su 10–20, dažniausiai nedegintų mirusiųjų kapų. Mirusieji apibarstyti ochra, įkapės – puodai, ginklai, darbo įrankiai (akmeniniai laiviniai kirviai, titnaginiai peiliai), papuošalai. Pilkapiai iki 20 m skersmens, iki 1 m aukščio.
Žmonės gyveno palapinės tipo būstuose, vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba. Būdingi lipdytinės keramikos dirbiniai (amforos, taurės), puošti virvučių, spaudų įspaudais.
Podolės grupei būdingi iki 30 m skersmens ir iki 2 m aukščio pilkapiai, kuriuose dažniausiai ant akmeninių grindinių ar megalitinių statinių (kromlechas) laidoti nedeginti mirusieji. Įkapės: keramikos dirbiniai, titnaginiai kirviai arba peiliai, gintariniai ir variniai papuošalai, gyvulių kaulai. Vėlesnės įkapės – akmeniniai laiviniai kirviai, titnaginiai keturkampio skersinio pjūvio šlifuoti kirviai, sidabriniai arba auksiniai papuošalai (kabučiai, žiedai, antsmilkiniai, apyrankės). Gyventojai greičiausiai gyveno palapinės tipo būstuose, vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, mainais.
3044