priekiažiauniai moliuskai

priekiažiaũniai moliùskai (Prosobranchia), pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės bestuburių gyvūnų poklasis. 2 būriai: Monotocardia ir Diotocardia. Apie 500 šeimų, daugiau kaip 50 000 rūšių. Aptinkami nuo apatinio kambro. Priekiažiauniai moliuskai paplitę daugiausia jūrose ir vandenynuose, kai kurios rūšys gėluosiuose vandenyse ir sausumoje. Gyvena daugiausia ant dugno, iki 100 m gylyje. Kriauklė nuo 1 mm iki 60 cm ilgio, dažniausiai spirališkai susiraičiusi, kartais gaubtuvo formos, storasienė, spalvinga, jos anga uždaroma dangteliu. Kai kurie priekiažiauniai moliuskai (pvz., kyliakojai) kriauklės neturi. Turi 1–2 ktenidijas (žiaunas), kurios yra širdies priekyje (iš to pavadinimas). Nerviniai kamienai susikryžiavę. Priekiažiauniai moliuskai dažniausiai skirtalyčiai, kartais hermafroditai. Apvaisinimas vidinis arba išorinis. Vystymasis tiesioginis arba metamorfoze, lerva vadinama veligeriu. Yra ir gyvavedžių. Minta aukštesniaisiais augalais, detritu, dumbliais. Kai kurių rūšių priekiažiauniai moliuskai (pvz., bitinijos) yra parazitinių kirmėlių tarpiniai šeimininkai, dar kitų rūšių priekiažiauniai moliuskai (pvz., rapanos, dubenukės) valgomi. Cypraea genties priekiažiaunių moliuskų kriauklės iki 20 a. pradžios Maldyvų salyne, Indijoje ir Afrikoje buvo naudotos kaip smulkus piniginis vienetas kauras. Lietuvoje apie 15 rūšių: dažnos bitinijos, gyvavedės sraigės.