priemenė

priemen, preangis, goñkos, prebutis, presienis, tradicinio gyvenamojo namo dalis prie lauko durų. Feodalizmo laikotarpiu – dūminės viengalės aukštaičių pirkios viena patalpų, nuo 19 a. vidurio – dvigalių pirkių vidurinė dalis. Priemenėje buvo kopėčios arba laiptai užlipti ant aukšto, paplavų kubiliukas (auseklis), piesta, sena skrynia, indauja, kai kada – girnos. Dzūkijoje ir Suvalkijoje iki 20 a. pradžios priemenėje buvo pašeriamos kiaulės. 20 a. pradžioje priemenę pradėta skaidyti: Aukštaitijoje (ir Suvalkijoje) dalis priemenės atitverta virtuvės ir pirkaitės (laikytos daržovės) patalpoms, Žemaitijoje kaminu perskirta į dvi dalis (vadinamąją prastąją ir gerąją priemenę). 20 a. antroje pusėje priemene tapo įvairaus dydžio patalpa, dažniausiai koridorius; joje kabinami kasdieniniai drabužiai, laikomas apavas, įrengiamos sieninės spintos.

Misiaus sodybos trobos priemenės vidus (Aleknaičių k., Lygumų vlsč., 1940, fotografas Stasys Vaitkus; Šiaulių © Aušros muziejus)

2691