priemolis

premolis, puri nuosėdinė uoliena, natūrali molio mineralų ir įvairaus dydžio kitų mineralų bei uolienų klastinių dalelių (nuotrupų) sankaupa. Susideda iš molio 10–30 %, aleurito − iki 50 %, likusią dalį sudaro smėlis, rečiau žvirgždas, gargždas ir rieduliai, būna organinių priemaišų, tirpių druskų. Nuo šių sudedamųjų dalių kiekybinio santykio priklauso priemolio fizikines savybės. Su vandeniu priemolis sudaro plastišką masę. Pagal smėlio dalelių dydį skiriamas stambiagrūdis (rupus) ir smulkiagrūdis (smulkus). Spalva daugiausia įv. atspalvių pilka ir ruda. Priemolio kilmė daugiausia žemyninė, kartais lagūninė ir jūrinė. Randamas visų geologinių sistemų uolienų storymėse, ypač daug mezozojaus ir kainozojaus uolienose. Pleistoceno laikotarpiu daug priemolio ir priesmėlio suklojo ledynai, ledynų tirpsmo vandens srautai, daug jo nusėdo prieledyniniuose ir kituose ežeruose, upių slėniuose, deltose, lioso storymėse. Ledyninės kilmės priemolyje yra žvirgždo, gargždo ir riedulių; toks priemolis vadinamas moreniniu. Daug lioso dalelių turintis priemolis vadinamas liosiniu. Slūgso lęšiais, sluoksniais, kurių storis nuo kelių iki keliasdešimties metrų arba didesnis. Priemolis yra geras statinių pagrindas, tinka užtvankoms, kelių sankasoms ir kitiems gruntiniams statiniams, nelaidžioms dangoms daryti. Iš priemolio ir šiaudų kapojų mišinio seniau kai kur buvo daromos nedegtos plytos, plūkiami žemės ūkio paskirties pastatai. Lietuvoje labiausiai paplitęs ledyninės kilmės gargždingas ir riedulingas moreninis priemolis. Jis dengia didelius paviršiaus lygumų, aukštumų, kalvų plotus.

2856

838