Prenai, miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, 34 km į pietus nuo Kauno, abipus Nemuno; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 8451 gyventojas (2020).
Prienai įsikūrę Nemuno terasose. Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis jungia tiltas, 2010 pavadintas J. Greimo (1934–40 Prienų burmistro) ir jo sūnaus A. J. Greimo vardu. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas ties Prienais daro 17 km ilgio Prienų kilpą (Didžiųjų Nemuno kilpų dalis), kurios sąsmaukos plotis 1,2 kilometro. Dalis miesto yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Plentai į Vilnių, Kauną, Marijampolę, Alytų. Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Langų gamyba, statybos darbai (bendrovė Rūdupis), kelių tiesimas, melioracijos darbai (Hidrosta), duonos kepykla (Prienų duona), siuvykla (Terina).
Prienų herbas
Paštas, ligoninė (nuo 1946), pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, pradinė, pagrindinė, vidurinė, specialioji, jaunimo, meno mokyklos, kūno kultūros ir sporto bei kultūros ir laisvalaikio centrai, 3 lopšeliai‑darželiai, biblioteka. Prienų krašto muziejus (įkurtas 1995). Prienų kapinėse yra paminklas J. Mačiui‑Kėkštui (pastatytas 1974, skulptorius A. Kynas). Šalia Prienų yra Mačiūnų piliakalnis (Nuotakų kalnas).
Leidžiami laikraščiai: Gyvenimas (nuo 1946), Naujasis Gėlupis (nuo 1999), Krašto vitrina (nuo 2002).
Architektūra
Kristaus Apsireiškimo bažnyčia Prienuose (1750)
Medinė Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (1750) turi neobaroko bruožų. Bažnyčioje yra 8 vertingi paveikslai (tarp jų – Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų 1750, Trys karaliai 19 a. pradžia, Apaštalas Judas Tadas 19 a. pirma pusė), žalvarinis varpas (1833, meistras V. Vlodkovskis), vargonai. Popieriaus dirbtuvės pastatas, turintis romantizmo bruožų (18–19 amžius). Prienų karinis miestelis (įkurtas 1935) – tipinis Nepriklausomybės laikotarpio kareivinių kompleksas.
2271
Istorija
Manoma, įsikūrė 15 a. pabaigoje. 1502 paminėtas Prienų dvarelis. 16 a. viduryje tapę seniūnijos centru Prienai pradėjo plėstis. 1579 pirmą kartą paminėtas Prienų miestelis; statėsi pagal stačiakampį 1556–63 numatytą planą. 1580 suteikta turgaus privilegija (1669 ir 1713 pakartota). 1604 pastatyta bažnyčia, įsteigta mokykla. Manoma, dar 1613 Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvė. 1667 Prienuose buvo 123 sklypai prie kvadratinės aikštės ir 5 gatvėse. Miestelis labai nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą; 1738 gyveno tik 14 šeimų. 18 a. antroje pusėje iš dalies atstatyti.
1782 Prienuose surašyti 143 dūmai (85 žydų), atkurta parapinė mokykla, susidarė Naujasis miestas; jame leista turėti teismą, bažnyčią ir mokyklą. 1789 Prienuose surašyti 185 dūmai; iš jų 12 smuklių (karčemų). 1791 Prienams suteikta Magdeburgo teisė. 1791–95 ir 1946–50 Prienai buvo apskrities (1919, 1933–46 – valsčiaus) centras. Po 1795 Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Prienai laikinai įtraukti į Naujosios Prūsijos provinciją. 1823 popieriaus dirbtuvė buvo viena didžiausių Lietuvoje, be to, J. Šulcas įsteigė degtukų dirbtuvę. Per 1830–1831 sukilimą 1831 miestą buvo užėmę sukilėliai. 1841 įkurta evangelikų liuteronų parapija.
Prienų alaus darykla (apie 1930)
Per 1863–1864 sukilimą Prienų apylinkėse veikė V. Mročkovskio ir P. Suzino sukilėlių būriai. 1868 įsteigta alaus darykla, 1885–86 įrengta telegrafo stotis.
1906 įsikūrė Žiburio draugijos skyrius. 1915 pastatytas medinis tiltas per Nemuną. 1918 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Prienuose dislokuotas Penktasis pėstininkų pulkas. 1937 jo karių iniciatyva pastatytas gelžbetoninis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas (skulptorius M. Ausiejus; 1954 nugriautas, 1990 atstatytas bronzinis). 1922 išparceliuotas dvaras, miestas plėtėsi jam skirtuose 125 sklypuose. 1937 Prienuose buvo 365 namai, veikė 121 parduotuvė, 5 malūnai, 2 lentpjūvės, išplėsta alaus darykla, keliasdešimt dirbtuvių, visuomeninių organizacijų.
Prienai (apie 1930)
1941 08 26 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Prienuose buvo nužudyti miesto žydai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 62 gyventojus. Nuo 1950 Prienai – rajono centras. 1954 miesto centras degė. 8 dešimtmetyje–9 dešimtmečio pirmoje pusėje mieste iškilo tipinių visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų. 1996 patvirtintas Prienų herbas. 1800 buvo 952, 1827 – 1972, 1897 – 2477, 1901 – 3849, 1923 – 3260, 1959 – 5423, 1970 – 7811, 1989 – 11 909, 2001 – 11 353 gyventojai.
Prienai
buvęs Prienų (1) malūnas (pastatytas 20 a. pradžioje)
A. Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės Vilnius 1999.
972