Prienų miškai
Prenų miška yra į vakarus ir pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante. Plotas 7360 ha, mišku apaugę 6270 hektarų. Susideda iš Dūmiškių, Išmanų, Mačiūnų, Meškapievio, Naravų, Skersabalių, Žiegdžių miškų ir Prienų šilo.
Valstybinės reikšmės miškai, sudarantys 88 %, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioniniam padaliniui. Masyvą kerta Kauno–Alytaus ir Vilniaus–Marijampolės plentai. Miškuose prasideda Nemuno kairieji intakai Revuona, Drubengis, Vadė, Vilkupis. Paviršius banguotas ir kalvotas. Įlomėse yra nedidelių pelkių, 3 baigiantys užpelkėti ežerėliai. Miško augavietės vidutinio derlingumo ir nederlingos, normalaus drėgnumo. 15 % miškų yra ekosistemų apsaugos II grupės, 2 % rekreaciniai II grupės, 40 % apsauginiai III grupės ir 43 % ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 24 %, iš dalies sukultūrintų 8 %. Pušynų yra 68 %, eglynų 16 %, beržynų 5 %, juodalksnynų 1 %, kitų rūšių 1 %. Jaunuolynai sudaro 16 %, pusamžiai medynai 65 %, bręstantys 9 %, brandūs 10 %. Medynų vidutinis amžius 68 m., vidutinis bonitetas I,3, vidutinis skalsumas 0,76, vidutinis tūris 280 m3/ha, metinis prieaugis 6,5 m3/ha.
Prienų šilas
Prienų šilas
Prienų miškuose auga išskirtinio aukščio našūs pušų ir eglių medynai. Masyvo rytinė dalis įeina į Nemuno kilpų regioninį parką. Yra 18 miško buveinių (115,3 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų 12 rūšių paukščių lizdaviečių, 3 perimvietės ir 31 augalų radimvietė. Gamtos ir kultūros paveldo objektai: Šiauliškių akmuo (2 kvartale), Mačiūnų piliakalnis (166 kvartale), Naravų piliakalnis ir senkapiai (63 ir 293 kvartale), Lietuvos partizanų žūties vietos (22, 54, 56, 74 kvartaluose).
1944–53 Prienų šile veikė Dainavos apygardos Dzūkų ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinių Lietuvos partizanai. Masyve partizanai buvo įrengę sunkiai prieinamas ir surandamas slėptuves. Per visą partizaninio pasipriešinimo laikotarpį Prienų šile įvyko daug Lietuvos partizanų ir okupacinės kariuomenės ginkluotų susirėmimų. 1953 02 Prienų šile, prie Neravų kaimo, priešui apsupus bunkerį, žuvo paskutinis Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas S. Staniškis (slapyvardis Litas).
2355
228