presaika, viešas iškilmingas pasižadėjimas ateityje laikytis prisiimtų įsipareigojimų arba kokių nors buvusių ar esamų faktų, aplinkybių tikrumo patvirtinimas.
Samprata
Priesaiką valstybei (būti jai ištikimiems, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti žmonių gerovei, saugoti jiems patikėtas paslaptis ir kita) duoda asmenys, pradedantys eiti valstybės vadovo, parlamento nario, vyriausybės nario, teisėjo, teisėsaugos institucijų pareigūno ir kai kurias kitas renkamas ar skiriamas pareigas, taip pat gaunantys šalies pilietybę. Teismui prisiekia teismo proceso dalyviai (išskyrus kaltinamąjį). Narystės pagrindais veikiančioms politinėms partijoms, profesinėms bendrijoms, kitoms organizacijoms priesaiką duoda stojantieji į šias organizacijas. Už melagingą priesaiką ar duotos priesaikos sulaužymą taikomos įvairios sankcijos (atleidimas iš pareigų, apkaltos procedūra, pašalinimas iš organizacijos, kartais ir baudžiamoji atsakomybė).
Šaulių priesaika Kaune (1990 11 23)
Istorija
Priesaika paplito jau senovės pasaulyje, jas savo žodžiams patvirtinti duodavo asmenys, liudijantys teismuose, sudarantys sutartis, įsipareigojantys atlikti kokius nors veiksmus, taip pat pradedantys eiti pareigas valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai. Buvo prisiekiama dievais (tikint, kad dievai griežtai nubaus už priesaikos sulaužymą), įvairiais daiktais, vietomis, simboliais, kuriuos visuomenė laikė šventais (įsigalėjus krikščionybei – padedant ranką ant Švento Rašto), asmeniškai, per atstovą ar (priesaikos galiai sustiprinti) kartu su kitais prisiekiančiaisiais. Feodalizmo laikais priesaika tapo ištikimybės valstybei ir jos valdovui ar savo ponui pareiškimo forma.
Priesaika Lietuvoje
Lietuvoje priesaiką valstybei privalo duoti asmenys, pradedantys eiti Prezidento, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, Valstybės kontrolės, policijos, muitinės, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir kitų statutinių tarnybų pareigūno, diplomato, Vyriausiosios rinkimų komisijos nario ir kai kurias kitas pareigas, taip pat gaunantys Lietuvos Respublikos pilietybę. Asmuo, susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, neturi teisės būti renkamas Prezidentu ar Seimo nariu. Priesaiką teismui duoda liudytojas, nukentėjusysis, civilinio proceso šalys ir tretieji asmenys (prisiekia sakyti tiesą), ekspertas, specialistas (pateikti teisingą išvadą), vertėjas (teisingai išversti). Jaunesni kaip 16 metų asmenys teisme neprisaikdinami. Asmuo, duodantis priesaiką valstybei ar teismui, pasirenka vieną iš 2 alternatyvių jos tekstų (su paskutiniu sakiniu Tepadeda man Dievas! ar be jo), iškilmingai prisiekia žodžiu ir pasirašo priesaikos tekstą.
Priesaikos lietuvių kalba žinomos iš 17 amžiaus.
2271