prešinių plúoštų greitintùvas, įrenginys, kuriame elementariųjų dalelių (elektronų, pozitronų, protonų, jonų ar kitų) pluoštai nukreipiami vienas į kitą ir tiriami jų susidūrimai. Pagal dalelių greitinimo būdą priešinių pluoštų greitintuvai skirstomi į žiedinius ir tiesinius. Įvykus susidūrimui vienos dalelės išsklaido kitas arba tarp jų vyksta reakcijos (jos gali būti suskaldomos arba dėl išsiskiriančios energijos sukuriamos naujos dalelės). Šių reakcijų tyrimai atskleidžia materijos sandarą. Priešinių pluoštų greitintuvo idėją 1943 iškėlė R. Wideröe (Norvegija). Pirmieji fizikos eksperimentai atlikti Italijos nacionaliniame branduolio fizikos institute sukonstruotu elektronų ir pozitronų priešinių pluoštų greitintuvu 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje. Didžiausias pasaulyje priešinių pluoštų greitintuvas – Didysis hadronų priešinių pluoštų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC; 27 km ilgio žiedo formos įrenginys, sukonstruotas 50–175 m gylyje) priklauso Europos branduolinių tyrimų centrui (CERN). Juo protonams arba švino jonams bus suteikiama energija iki 7 TeV (teraelektronvoltų) nukleonui. Šiuo priešinių pluoštų greitintuvu tikimasi nustatyti, kodėl egzistuoja gravitacija (atskleisti masės prigimtį), kokia materija sudarė Visatą Didžiojo Sprogimo pradžioje bei atrasti supersimetrines daleles, kurios galbūt sudaro tamsiąją galaktikų medžiagą.
909