Preškarpatės kãlio rūdõs basenas, kalio rūdos klodų slūgsojimo sritis Ukrainoje (Lvovo ir Ivano-Frankivsko srityse). Plotas apie 20 000 km2. Bendrieji ištekliai daugiau kaip 4,5 mlrd. t rūdos (kalio, natrio, magnio sulfatų ir chloridų). Svarbiausi rūdiniai mineralai – kainitas, langbeinitas, kizeritas, šalutiniai – silvinas, polihalitas. Chemogeninės nuosėdinės kilmės kalio rūdos klodai slūgso daugiasluoksnėje (1500–2500 m storio) viršutinio paleogeno (oligoceno) ir apatinio neogeno (mioceno) nuogulų (smiltainių, argilitų, mergelių, molių, smėlio ir molio brekčijų, anhidrito, gipso) storymėje, kuri susiklostė vidinėje Priekarpatės priekalnio įlinkio zonoje.
Produktyviausi druskų klodai priklauso keliems stratigrafiniams kompleksams ir slūgso iki 600–700 m gylio. Daugiausia jie susidarę iš susiraukšlėjusių, daugybės tektoninių dislokacijų (sprūdžių, antstūmių) pažeistų 2–3 m storio (kartais 30–40 m, iki 150 m) ir 2–10 km ilgio sluoksnių, lęšių. Kalio oksidų vidutinis kiekis rūdoje – 9–11 %.
Išžvalgyta apie 20 telkinių, didžiausi telkiniai – Kalušo-Holynės, Stebnyko, Boryslavo; kasama požeminiu (iki 300 m gylio) ir atviruoju (iki 170 m) būdu.
Baseinas atrastas 1826, pradėtas eksploatuoti 1860.