prieskonniai augala, savitą kvapą ir skonį turinčias medžiagas kaupiantys augalai, kurie švieži, džiovinti, kitaip apdoroti arba perdirbti vartojami maisto produktams gardinti arba kvapinti. Skonio ir kvapo savybes lemia prieskoninių augalų kvapiosios medžiagos, labiausiai – eteriniai aliejai, t. p. glikozidai, alkaloidai, saponinai, raugai, organinės rūgštys. Kai kurios veikliosios medžiagos turi antiseptinių savybių, saugo maistą nuo gedimo, yra natūralūs konservantai. Prieskoniniuose augaluose esantys flavonoidai maistui suteikia spalvą. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 1000 rūšių prieskoninių augalų, bet dažnai vartojamų yra apie 150 rūšių. Dar apie 300 rūšių prieskoninių augalų plačiai vartojami atskirose pasaulio šalyse arba regionuose, bet kitur nežinomi arba nepaklausūs. Žmonės neolito epochoje prieskoniniais augalais jau gardino maistą, bet juos vartoti galėjo pradėti gerokai anksčiau.
prieskoniniai augalai
Prieskoniniai augalai grupuojami pagal prieskoniams vartojamas jų dalis. Lapinių prieskoninių augalų vartojami lapai, kartais ir jauni ūgliai su lapais ir žiedynais. Svarbiausi lapiniai prieskoniniai augalai yra kilnusis lauramedis, kvapusis bazilikas, paprastasis krapas, daržinis dašis, sėjamoji petražolė, vaistinis šalavijas, pipirinė mėta, vaistinis isopas, vaistinė gelsvė, keturbriaunis čiobrelis ir kiti.
Žiedinių prieskoninių augalų prieskoniams vartojami žiedai, žiedpumpuriai arba žiedo dalys. Svarbiausi žiediniai prieskoniniai augalai yra kvapusis gvazdikmedis, daržinis krokas.
Vaisinių prieskoninių augalų vartojami prinokę arba neprinokę vaisiai, sėklos ar atskiros vaisių dalys, pvz., apysėklis, apyvaisis. Svarbiausi vaisiniai prieskoniniai augalai yra juodasis pipiras, kvapusis pimentas, blakinė kalendra, vienametė paprika, baltoji garstyčia, anyžinė ožiažolė, tikrasis žvaigždanyžis, paprastasis kmynas, kmyninis kuminas, švelnusis pirulis.
Žievinių prieskoninių augalų prieskoniams vartojama žievė. Svarbiausias žievinis prieskoninis augalas yra ceiloninis cinamonas, mažiau svarbūs – indinis, kamparinis, kininis ir saigoninis cinamonai.
Šakninių prieskoninių augalų prieskoniams vartojamos šaknys, šakniastiebiai, stiebagumbiai ar kitos požeminės dalys. Svarbiausi šakniniai prieskoniniai augalai yra tikrasis imbieras, dažinė ciberžolė, sėjamoji petražolė, kvapusis imbierutis. Kai kurios daržovės, turinčios prieskoninių savybių, neretai priskiriamos ir prie prieskoninių augalų, pvz., valgomasis česnakas, paprastasis pastarnokas, sėjamoji petražolė, valgomasis salieras, valgomasis svogūnas.
Iš kai kurių prieskoninių augalų gaminami kelių rūšių prieskoniai, pvz., iš juodojo pipiro vaisių gaminami juodieji, baltieji ir žalieji pipirai, iš vienametės paprikos – aitriosios ir saldžiosios paprikos, kvapiojo muskatmedžio – muskatai ir muskato riešutai. Kai kurių prieskoninių augalų ir iš jų gaminamų prieskonių pavadinimai skiriasi, pvz., iš kvapiojo pimento vaisių gaunami prieskoniai kvapieji pipirai, iš kilniojo lauramedžio – lauro lapai, iš tikrojo kroko purkų – šafranai. Iš kelių rūšių prieskoninių augalų, kartais ir kitų medžiagų (valgomosios druskos, skonio ir kvapo stipriklių, konservantų) gaminami prieskonių mišiniai.
Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių prieskoninių augalų. Iš savaime paplitusių prieskoninių augalų svarbiausi yra paprastasis kmynas, paprastasis kadagys, keturbriaunis čiobrelis, paprastasis raudonėlis, dirvinė čiužutė. Dar apie 60 rūšių prieskoninių augalų auginami daržuose, soduose, gėlynuose.
849