presmėlis, puri nuosėdinė uoliena, natūrali molio mineralų ir įvairaus dydžio kitų mineralų bei uolienų klastinių dalelių (nuotrupų) sankaupa. Susideda iš smėlio 70–90 %, aleurito mažiau kaip 30 % ir molio mažiau kaip 15 %. Kartais būna žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaišų. Smėlingesnis priesmėlis turi daugiau kvarco, feldšpatų, molingesnis – daugiau molio mineralų (kaolinito, montmorilonito ir kitų). Pagal smėlio dalelių dydį skiriamas stambiagrūdis (rupus) ir smulkiagrūdis (smulkus) priesmėlis. Priesmėlis yra lengvesnis, biresnis ir laidesnis vandeniui už priemolį. Spalva – daugiausia įvairių atspalvių pilka ir ruda. Priesmėlio kilmė daugiausia žemyninė, kartais būna lagūninė ir jūrinė. Paplitęs daugiausia kartu su priemoliu. Ledyninės kilmės priesmėlyje yra žvirgždo, gargždo ir riedulių; vadinamas moreniniu. Nuo vandens priesmėlis greitai įdrėksta, slegiamas sulimpa į kompaktišką, bet nepatvarią masę. Dėl menko rišlumo priesmėlis lengvai suardomas, išplaunamas. Slūgso plonais tarpsluoksniais, lęšiais, sluoksniais, kurių storis kartais būna daugiau kaip 30 metrų. Priesmėlis yra geras statinių pagrindas, tinka gruntiniams statiniams (užtvankoms, kelių sankasoms) supilti. Lietuvoje priesmėlis labiausiai paplitęs tarp ledynmetinių nuogulų, ežerų, upių, deliuvio nuosėdų, jame yra susidarę kai kurie lengvieji dirvožemiai.
2856
838