prešpiečiai, valgymas tarp pusryčių ir pietų. Dažniausiai valgoma vasarą, kai ilga diena ir dirbami sunkūs darbai. Vakarų Europoje – Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitur – pietų laiku (14–16 valandą) valgomi vėlyvieji priešpiečiai. Japonijoje valgomi tradiciniai vadinamieji bento priešpiečiai. Į darbą nešamasi į specialią medinę ar plastikinę dėžutę su daugybe skyrelių pridėtų ryžių (rečiau makaronų), žuvies, kitų jūros gėrybių, liesos mėsos, kiaušinių, vaisių, daržovių.
LIETUVOJE iki 20 amžiaus vidurio priešpiečiai būdavo valgomi per didžiuosius pavasario ir vasaros darbymečius. Specialių valgių priešpiečiams nebuvo ruošiama; valgoma rūkytos mėsos (lašinių, kumpio) su duona, sviesto, sūrio, geriama pieno, Žemaitijoje – neretai dar ir nuo pusryčių likusių blynų, Vidurio Lietuvoje – dešros arba kumpio su grietine ir duona. Dirbantiems laukuose toliau nuo namų priepiečiai būdavo nešami lauknešėliais. Po Antrojo pasaulinio karo per kolektyvizaciją suardžius senąją kaimo sanklodą priešpiečių valgymo tradicijos kaime nyko. Priešpiečiai valgomi daugelyje mokyklų ir vaikų darželių.