priešsmonė, ikismonė, psichoanalizės sąvoka – viena iš trijų žmogaus psichikos sričių, esanti tarp sąmonės ir pasąmonės. Priešsąmonę sudaro mintys, suvokiniai, jausmai, įspūdžiai, prisiminimai, impulsai, esantys už sąmonės ribų, bet nesunkiai įsisąmoninami. Priešsąmonė apima visą patirtį, kuri gali būti tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali spontaniškai ir valingai grįžti į sąmonės sritį (pavyzdžiui, pažįstamo, sutikto gatvėje, vardas). Priešsąmonė yra tai, ką žmogus tuoj užmirš, arba tai, ką jau beveik prisimena.
Priešsąmonės terminą 19 amžiaus pabaigoje pirmą kartą pavartojo vokiečių filosofas E. von Hartmannas knygoje Pasąmonės filosofija (Die Philosophie des Unbewussten 2 tomai 1869), vėliau – austrų psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas knygoje Sapnų aiškinimas (Die Traumdeutung 1900) kalbėdamas apie žmogaus asmenybę.