priešsėlis
prešsėlis, žemės ūkio augalai, augę tame pačiame lauke praėjusiais metais, arba buvęs jame juodasis pūdymas. Pasirenkant posėlį visada atsižvelgiama į tai, koks žemės ūkio augalas buvo priešsėliu. Įvertinama, kiek jis sunaudojo dirvožemio maisto medžiagų ir drėgmės, kaip pakeitė dirvožemio struktūrą ir tankį, ar daug, nuėmus jo derlių, dirvožemyje liko organinių medžiagų, piktžolių, kenkėjų, ligų sukėlėjų, ar pakanka laiko po jo derliaus nuėmimo tinkamai paruošti dirvą kito augalo sėjai. Pagal priešsėlio poveikį dirvožemiui, įtaką posėliui visi žemės ūkio augalai skirstomi į dirvožemio derlingumą palaikančius ir didinančius ar tą derlingumą mažinančius. Priešsėlio įtaka po jo auginamiems augalams esti tiesioginė, t. y. pasireiškianti iš karto, pirmaisiais metais, ir kumuliacinė, arba sukauptinė, kai dirvožemio derlingumas taip pakinta, jog tame sėjomainos lauke auginami augalai įtaką jaučia per visą sėjomainos rotaciją arba jos dalį. Kumuliaciniu poveikiu pasižymi daugiametės ankštinės pašarinės žolės ir jų mišiniai su varpinėmis žolėmis. Jos pagerina dirvožemio struktūrą, sumažina jo tankį, pagausina humuso ir azoto, nes palieka daug ražienojų ir augalų šaknų. Be to, auginant minėtus augalus dirvožemyje sumažėja sėklomis plintančių piktžolių, bet gausėja varpučių. Tiesioginės įtakos posėliui turi ankštiniai javai; jie išeikvoja nedaug humuso, dirvožemyje pagausina azoto, bet ir piktžolių sėklų. Aliejiniai augalai (garstyčios, rapsai, ridikai) gerina dirvožemio fitosanitarinę būklę, stelbia piktžoles. Kaupiamieji augalai dirvožemį gali veikti dvejopai. Jei jie yra gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, iš jų pasėlių šalinamos arba naikinamos daugiametės piktžolės, jie dirvožemio derlingumą didina. Organinėmis trąšomis netręšti kaupiamieji augalai azoto ir humuso sunaudoja daug, šaknų palieka mažai ir dėl to dirvožemyje organinių medžiagų nepagausėja. Dorojant kaupiamųjų augalų derlių dirvožemis labai suplūkiamas, jo struktūra blogėja, tankis didėja. Varpiniai javai ir linai dirvožemį nualina, nes sunaudoja daugiau humuso ir azoto, negu jų pasigamina iš likusių, derlių nuėmus, augalų liekanų, be to, juos auginant dirvoje gausėja piktžolių sėklų ir blogėja dirvožemio struktūra. Daugiametės ankštinės pašarinės žolės, ankštiniai javai, rapsai, rapsukai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, kaupiamieji augalai, tręšti mėšlu, arba mėšlu tręštas juodasis pūdymas dirvožemio derlingumą palaiko.
229