priešybė
priešýbė, viena dialektinio prieštaravimo pusių, suponuojanti ir išskirianti kitą pusę. Vartojama dialektiniuose samprotavimuose: teiginiui (tezei) suformuluojama jo priešybė (antitezė) ir gaunama jų sintezė (naujas teiginys), kuriam taip pat gali būti suformuluota priešybė ir panašiai. Marksistinė dialektika pagrįsta priešybių vienybės ir kovos dėsniu, teigiančiu, kad gamtinės ir visuomeninės tikrovės priešybės sudaro vienybę ir vyksta nuolatinė jų kova, dėl kurios tikrovė ir pažinimas kyla į vis aukštesnes dialektinės raidos pakopas.