pretarai, sociologijoje – subjektyvi išankstinė ir nepagrįsta teigiama arba neigiama nuomonė apie žmogų ar žmonių grupę, logiškais argumentais neparemtas kokio nors dalyko ar reiškinio vertinimas. Dažniausiai prietarų terminas vartojamas kalbant apie nepalankų ar priešišką požiūrį į kitų socialinių ar etninių grupių atstovus, bet ši sąvoka svarbi ir tiriant požiūrį į amžių, neįgalumą, lytį, seksualumą. Sociologijoje mažiau tiriami didesnės žalos nedarantys prietarai (pavyzdžiui, religinius, buitinius prietarus labiau tiria etnologijos, kultūros istorijos mokslai). Prietarai dažniausiai reiškia objekto vertinimą dar su juo tiesiogiai nesusidūrus, remiantis stereotipu. Prietarai skiriasi nuo nuostatos ir nuomonės pirmiausia tuo, kad šios formuojasi remiantis patirtimi, be to, kitaip nei nuomonė, prietarai gali tapti veiksmą skatinančia priežastimi, lemti elgesio tikslingumą ir kryptis.
Istorijoje prietarų būta daugybė. Dažniausiai jie buvo paplitę tarp vyraujančios etninės grupės narių, buvo nukreipti į tos pačios visuomenės mažumas ir pasireikšdavo įvairiomis diskriminacijos formomis (pirmiausia segregacija – etninių grupių izoliacija teisiškai arba remiantis papročiais). Pavyzdžiui, vidurinių amžių Europos miestuose žydai dažnai buvo priversti gyventi getuose, neretai jų segregacija buvo neformali.
Palyginti neseniai prietarus pradėjo tyrinėti mokslas. Labiau ši problema nagrinėta po Antrojo pasaulinio karo, kai daugelyje šalių paplito antiimigrantinės nuotaikos, buvo atskleisti nacių vykdyto holokausto žiaurumai. Prietarų tyrimuose svarbiausius teorinius pamatus padėjo vokiečių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo T. W. Adorno ir jo bendraminčių veikalai apie autoritarinę asmenybę. Iškelta hipotezė, kad vaikui augant griežtai disciplinuotoje aplinkoje dažnai susiformuoja autoriteto diktatui paklusni asmenybė, netoleruojanti griežtai tvarkai nepaklūstančių žmonių, šovinistiškai nusistačiusi kitokias etnines ir kultūrines vertybes išpažįstančiųjų atžvilgiu ir mažai imli racionaliai kritikai. Prietarų suvokimui buvo svarbūs ir Jungtinių Amerikos Valstijų socialpsichologo G. W. Allporto veikalai apie prietarų gyvybingumo ir paplitimo psichologines priežastis (pasak jo, žmogaus protas negali išsiversti be stereotipinio mąstymo, viena jo paskirčių yra supaprastinti ir sisteminti gaunamą informaciją; jei ši informacija netiksli, ja paremti žmogaus veiksmai gali sukelti didelių socialinių problemų). Be žmogaus viduje slypinčių prietarų atsiradimo priežasčių, tyrėjai domėjosi ir kiekvienai socialinei sistemai būdingais tarpgrupiniais konfliktais. Vienų teigimu, prietarai atsiranda dėl išankstinio nusistatymo kitų socialinių grupių atžvilgiu (pastebėtas prietarus puoselėjančioms grupėms būdingas pranašumo jausmas, tikėjimas, kad savas žmonių ratas iš esmės skiriasi nuo vadinamųjų svetimųjų, įtarimai, kad subordinuotos grupės nariai kelia grėsmę vyraujančios grupės privilegijoms), kitų nuomone, prietarų priežastis − natūralus interesų konfliktas tarp savojo ir svetimo rato žmonių. Pirmosios versijos šalininkai į kovą su prietarais žiūri optimistiškiau (tikisi, kad žmonių požiūrį galima pakeisti juos šviečiant), antrieji mano, kad prietarai yra giliai įsišaknijęs socialinių santykių atributas, ir galimybę juos panaikinti vertina skeptiškai. Socialiniai prietarai ne visada pasireiškia priešiškumu, pavyzdžiui, vyraujančios (paternalistinės) grupės nariai, norėdami išsaugoti savo padėtį, su pavaldiniais gali megzti šiltus ir globėjiškus santykius. 21 amžiaus pradžioje demokratijose socialinio priešiškumo mažėja, todėl tyrėjai labiau linkę kelti klausimą, kiek tiriamųjų elgesį lemia prietarai, nors jie tvirtintų išpažįstantys egalitarines vertybes.
Prietarų priežastys labai gilios, todėl nelengva juos įveikti, universalių, tikrai veiksmingų priemonių nėra daug. Siūlymai gerinti gyventojų švietimą, plėtoti skirtingų socialinių grupių bendravimą pasitvirtino tik iš dalies (pavyzdžiui, jei bendravimo kokybė būdavo neigiama, prietarai tik sustiprėdavo). Vienu svarbesnių veiksnių pripažįstama visuomeninių lyderių nuostatos, jų pasirengimas skatinti pozityvias viešosios nuomonės permainas.