priežasts, koks nors pokytis (objekto pasikeitimas, atsiradimas ar išnykimas; kismas), kuris sukelia padarinį. Dar priežastimi vadinamas to pokyčio objektas. Atskleisti priežastį siekiama moksliniu aiškinimu. Priežastys dažniausiai skiriamos nuo nekintančių sąlygų, kurias pašalinus padarinys negalėtų įvykti (pavyzdžiui, gaisro priežastis yra neatsargus rūkymas; jei aplinkoje trūktų deguonies, gaisro nebūtų, todėl deguonis yra gaisro sąlyga, bet paprastai nevadinamas priežastimi). Kai kurie autoriai (J. S. Millis) kritikavo šią priežasčių ir sąlygų perskyrą kaip nepagrįstą. Platesnė už įprastinę priežasties samprata pateikiama Aristotelio filosofijoje ir iš jos kilusioje tradicijoje. Joje priežastimis (gr. aitia) vadinami keturių rūšių paaiškinamieji veiksniai: skiriamos materialioji, formalioji, veikiančioji ir tikslo priežastis. Pavyzdžiui, statula pagaminta iš bronzos nurodo materialiąją, statula vaizduoja V. Kudirką – formaliąją, statulą sukūrė skulptorius A. Sakalauskas – veikiančiąją, statula skirta vaizduoti V. Kudirką – tikslo priežastį. Priežastis įprastine prasme – tai pokytis, apimantis Aristotelio veikiančiąją priežastį (pokyčio šaltinį). Dar priežastingumas.
68