prijungmas, subordinãcija (sub + lot. ordinatio – sutvarkymas; paskyrimas), sintaksinis ryšys tarp kalbos vienetų, kurių vienas (priklausomasis) priklauso nuo kito (pagrindinio) ir tik per pagrindinį yra įtraukiamas į sakinį. Priklausomasis vienetas dažniausiai turi tam tikrą prijungimo rodiklį: galūnę, kaitybos priesagą ar tarnybinį žodį; prijungimo rodiklį kai kuriose kalbose rodo ir žodžių tvarka. Skiriama stiprusis ir silpnasis prijungimas. Stipriojo prijungimo atvejais prikausomasis vienetas yra būtinas sakinio sandarai; jis dažniausiai yra valdomas – parenkamas pagal pagrindinio vieneto junglumą (pvz., kilmininko forma sakinyje Vaikai prašė duonos). Silpnuoju prijungimu jungiamas priklausomasis vienetas gali būti praleistas nepažeidžiant sakinio gramatinės sandaros; jis dažniausiai šliejamas prie pagrindinio pagal reikšmę (pvz., vietininko forma sakinyje Vaikai grįžo vakare; plg.: Vaikai grįžo).
2352