primãtai (Primates), aukštesniųjų žinduolių poklasio būrys. 2 pobūriai: pusbeždžionės ir beždžionės, 15 šeimų (tarp jų ir hominidų, jungianti dabartinį žmogų), 62 gentys, apie 350 rūšių. Aptinkama dar neaprašytų primatų. Primatai gyvena Afrikoje, Madagaskare, Pietryčių Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje tropinio ir subtropinio klimato juostose. Tipingi šių juostų miškingų rajonų gyvūnai. Dauguma primatų beveik visą gyvenimą praleidžia medžiuose, iš jų neišlipa. Kūnas nuo 10 cm (kai kurių lemūrų) iki 2 m (gorilų) ilgio, apaugęs tankiais plaukais. Kūno masė nuo 30 g iki 170 kg. Naktį aktyvūs ir vabzdžiais mintantys primatai mažesni (masė mažesnė kaip 0,7 kg). Uodega dažniausiai ilga, rečiau trumpa arba jos nėra. Galūnės penkiapirštės, dažniausiai stveriamojo tipo; pirmasis pirštas gniaužiant linksta priešais kitus. Dalis pirštų su plokščiais nagais. Primatai vaikščioja remdamiesi visa pėda. Kaukolės smegeninė dalis didesnė už veidinę, akiduobės kaukolės priekyje. Akys didelės, ypač naktį aktyvių primatų. Gera klausa ir rega, kuri labai svarbi palaikant tarpusavio ryšius. Priekinių smegenų paviršius dažniausiai raukšlėtas. Dantų 18–38, iltys dažniausiai didelės, krūminiai dantys gumburiuoti. Dieną aktyvūs primatai dažniau gyvena grupėmis, naktį aktyvūs – pavieniui. Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu, bet daugumos pagrindinis maistas yra vaisiai. Ieškodami maisto pasikliauna rega. Pusbeždžionės maistą renka burna, beždžionės dažniausiai rankomis. Dauguma veda 1 jauniklį (marmozetės, tamarinos po 2–4). Jaunikliai menkai išsivystę, regintys, atviromis klausos angomis, plaukuoti. Juos motina ilgai globoja. Primatai dauginasi lėtai. apie 30 % primatų yra nykstantys. Kai kurių primatų (pvz., šimpanzių, orangutanų, pavianų) aukštoji nervinė veikla labai sudėtinga. Žmoginės beždžionės naudojasi ir primityviais įrankiais (akmenimis, lazdomis). Seniausiųjų primatų liekanų randama iš viršutinės kreidos periodo.
2005