primcijos (lot. primitiae − pradmenys, pradžia), naujai įšventinto kataliko kunigo (primicianto) iškilmingos šv. Mišios. Jų apeigos ir papročiai įv. šalyse yra skirtingi. Po Vatikano II susirinkimo (1962−65) liturginės reformos primicijinis palaiminimas nėra įtrauktas į liturgines knygas, jis teikiamas priklausomai nuo vietos papročių. Primiciantas ir dalyvaujantieji primicijose pelno visuotinius atlaidus (patvirtino popiežius Paulius V bule Romanus pontifex 1606). 1964 popiežius Paulius VI primiciantui suteikė teisę vieną kartą teikti popiežiškąjį palaiminimą ir visuotinius atlaidus ir už Romos miesto ribų.
Seniausias išlikęs primicijų aprašymas yra iš 8 a. Romos. Pagal jį Romoje primiciantas iš karto po Kunigystės šventimų mišių lydimas kitų dvasininkų procesijoje eidavo į titulinę bažnyčią, čia švęsdavo primicijų šv. Mišias. Popiežius primiciantui dovanodavo liturginius drabužius, liturginius indus, aukso, sidabro, vyno, duonos ir aliejaus. Ši tradicija išplito ir kitose šalyse. 13 a. kilo primicijų pamokslų rašymo tradicija. Vienas ankstyviausių paskelbtų primicijų pamokslų fragmentas Humberto Romiečio In noua Missa (1270). 15−16 a. pradėti sudarinėti primicijų pamokslų rinkiniai. Pamokslai įvairios tematikos, pabrėžiama kunigystės didybė ir išskirtinumas, jos ryšys su šv. Mišių auka, primicijos tapatinamos su primicianto sielos ir Kristaus vestuvėmis. 1604 sankcionuota kunigo asistento (lotynų kalba – presbyter assistens) pareigybė, jos tradicija daugelyje šalių įsitvirtino kaip primicijų dalis. 18 a. kilo paprotys, kad tėvai palaimintų primiciantą savo namuose prieš primicijas.
LIETUVOJE primicijos dažniausiai vyksta primicianto gimtojoje parapijoje. Jis iškilmingai sutinkamas prie bažnyčios durų ir visiems giedant Dievas mūsų prieglauda eina prie didžiojo altoriaus. Čia giedama O Dvasia, Viešpatie ir laikomos šv. Mišios. Jų pabaigoje primiciantas teikia primicijinį palaiminimą – uždėdamas rankas ant galvos laimina pirmiausia dvasininkus ir tėvus, po to giminaičius ir visus tikinčiuosius; per palaiminimą skaitomos tam tikros maldos. Antrąją primicijų dieną primiciantas dažniausiai švenčia šv. Mišias už mirusius giminaičius ir geradarius. Primicijose svarbią vietą užimą pamokslas. Jį sako labai artimas primiciantui ar itin prisidėjęs prie jo pasirengimo kunigystei kunigas. Pagal seną tradiciją primiciantas primicijas dažniausiai koncelebruoja su gimtosios parapijos klebonu.
L: W. Haunerland Die Primiz. Studien su ihrer Feier in der lateinischen Kirche Europas Regensburg 1997.
2245