primneziofitainiai

primneziofitaniai (Prymnesiophyceae), dumblių klasė. 80 genčių, apie 500 rūšių. Vienaląsčiai, kolonijiniai ir daugialąsčiai dumbliai. Paplitę nuo atogrąžų iki poliarinių platumų. Dažniausiai aptinkami judrūs monadinio tipo, rečiau – ameboidinio, kokoidinio, palmelinio tipo ir siūliniai gniužulai. Ląstelės apvalkalą (membraną) dengia ploni žvyneliai, dažniausiai sudaryti iš celiuliozės. Kai kurių primneziofitainių (pvz., Emiliana) ląstelių membrana inkrustuota kalcitu, vadinamu kokolitu (jo turintys dumbliai vadinami kokolitoforidais). Turi du vienodo arba skirtingo ilgio žiuželius. Pavlovales eilės primneziofitainių žiuželius dengia ploni plaukeliai. Dauguma primneziofitainių priekiniame gale turi panašią į žiuželius, tačiau skirtingos struktūros ir funkcijos ląstelės išaugą – haptonemą. Ja organizmai tvirtinasi prie substrato ar pasigauna maisto daleles. Dėl šios išaugos primneziofitainiai dar vadinami Haptophyta. Autotrofai ir heterotrofai. Ląstelėje yra 1–2(4) gelsvos arba gelsvai rudos spalvos chloroplastai su pirenoidais. Primneziofitainių pigmentai – chlorofilas a, c₁/c₂, kartais c₃, karotenoidai – β‑karotenas, diadinoksantinas, fukoksantinas. Asimiliacijos produktai – chrizolaminarinas, paraamilas. Daugelis primneziofitainių dauginasi vegetatyviškai, kai kurie – lytiškai. Keletas primneziofitainių rūšių aptinkamos gėlųjų vandenų planktone, tačiau dauguma yra vieni svarbiausių pirminės organinės medžiagos producentų jūrose ir vandenynuose. Dažnai sukelia vadinamąjį vandens žydėjimą. Kai kurie primneziofitainiai, pvz., Chromulina, Prymnesium, išskiria toksines medžiagas, dėl kurių žūva žuvys ir kiti vandens organizmai. Primneziofitainiai (pvz., Phaeocystis) kaupia nemažai aliejaus ir naudojami biotechnologijoje, pvz., biokuro gamyboje. Kokolitoforidai yra plačiai naudojami stratigrafijoje.

1256

-kokolitoforidai; -vandens žydėjimas