principnė opozcija, antisistèminė opozcija (anti... + sistema), susiklosčiusiems politiniams santykiams iš esmės nepritarianti politinė jėga. Principinė opozicija gali pasiekti savo tikslų tik gavusi visą valdžią ir radikaliai pertvarkiusi visą valstybės politinę sistemą, ji dažnai yra nelegalių politinės kovos metodų šalininkė (arba grasina juos naudosianti). Dauguma tyrėjų mano, kad principinės opozicijos formavimuisi palankesnes sąlygas sudaro autoritariniai arba kitaip centralizuoti politiniai režimai, varžantys bet kokios opozicijos veiklą.
Demokratinėse šalyse principinė opozicija dažniau atsiranda tose šalyse, kuriose naujoms politinėms jėgoms per sunku patekti į valdžios struktūras, pvz., prezidentinėse ir pusiau prezidentinėse sistemose, kur per rinkimus veikia vadinamasis pirmas prie finišo (nugalėtojas gauna visas rinkimų apygardai skirtas vietas) principas. Principinės opozicijos potencialas mažesnis parlamentinio valdymo šalyse, kai veikia proporcinė arba mišri rinkimų sistema ir valdžia decentralizuota.