Pripažinmo krỹžius (latvių k. Atzinības krusts), Latvijos Respublikos valstybinis apdovanojimas, teikiamas Latvijos piliečiams ir užsienio politikams bei pareigūnams už ypatingus nuopelnus Latvijos valstybei.
Įsteigimas ir atkūrimas
Latvijos nepriklausomybės 20-mečio proga 1938 07 12 Ordinų ir garbės ženklų įstatymu atgaivintas vienas seniausių Europos ordinų – Pripažinimo kryžius. Tokį ordiną (tuomet prancūzų kalba vadinosi Croix de la Reconnaissance) 1710 buvo įsteigęs Kuršo ir Žiemgalos hercogas Frydrichas Vilhelmas (1692–1711). Mirus hercogui (spėjo paskelbti ordino 18 kavalierių) ordinas panaikintas. Atkurtame ženkle (jį 20 a. pritaikė skulptorius G. Šķilteras) buvo išlaikyta balto Maltos kryžiaus forma ir Kuršo herbas reverso centriniame medalione. Išliko ir Pripažinimo kryžiaus senasis šūkis Sąžiningiems žmonėms (prancūzų k. Pour les honnêtes gens), raižomas ant kryžiaus briaunos. Tarp kryžiaus galų arba ordino pakabuke atsirado 8 susipynę žiedai, kurie simbolizuoja aštuonis valdžiusius Kuršo hercogus. Iki sovietinės okupacijos 1940 Pripažinimo kryžius turėjo 5 laipsnius: Didžiojo kryžiaus komandoro, Didžiojo karininko, Komandoro, Karininko, Riterio. Pripažinimo kryžiaus medalis, be trijų tradicinių medalio laipsnių – ant krūtinės nešiojamų aukso, sidabro ir bronzos medalių, dar turėjo ant kaklo kaspino nešiojamą dviejų pakopų Specialiojo laipsnio medalį (46 ir 30 mm skersmens) su ąžuolo vainiku viršuje. Pripažinimo kryžiaus ordino ženklo ir medalio išvaizda buvo koreguota 1940 02 27 taisant Ordinų ir garbės ženklų įstatymą.
Pripažinimo kryžiaus Didžiojo kryžiaus žvaigždė (1938, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Pripažinimo kryžiaus Specialiojo laipsnio didysis medalis (1940, Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pripažinimo kryžiaus ordinu ir jo medaliu buvo apdovanojami tik Latvijos piliečiai. 1938–40 ordino Didžiuoju kryžiumi ir Didžiojo karininko kryžiumi apdovanota po 21, Komandoro kryžiumi – 102, Karininko kryžiumi – 317, Riterio kryžiumi – 1244 asmenys. Pripažinimo kryžiaus Specialiuoju aukso medaliu (abiejų pakopų) apdovanoti 303, aukso medaliu – 730, sidabro – 764, bronzos – 354 asmenys. Nepriklausomybę atkūrusioje Latvijos Respublikoje Pripažinimo kryžiumi vėl apdovanojama nuo 2005. Jo statutas liberalizuotas ir supaprastintas – apdovanojimas teikiamas ir užsieniečius, neliko medalio Specialiojo laipsnio. Pripažinimo kryžiaus ženklus bei medalius 2005–20 gamino Lietuvos monetų kalykla, nuo 2020 kaldina Vilniaus uždaroji akcinė bendrovė Alpera.
Apdovanoti lietuviai
2006 Pripažinimo kryžiaus Didžiuoju kryžiumi apdovanotas Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, 2012 – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. 2008 ir 2011 Didžiaisiais karininko kryžiais apdovanoti 9 Lietuvos ministrai, universitetų rektoriai, mokslininkai (baltistai ir latvistai; pastarieji yra latvių kalbos, kultūros, tradicijų tyrinėtojai), Komandoro kryžiumi – 2, Karininko – 5, Riterio kryžiumi – 3; visi daugiausia mokslo ir kultūros veikėjai.
-Latvijos Pripažinimo kryžius
1764