prisekusiųjų tesmas, teismo institucija, sudaryta iš teisinio išsilavinimo neturinčių atsitiktinai (pavyzdžiui, burtais iš sąrašo) parinktų asmenų, kurie nustato veikos faktą, ir profesionalaus teisėjo, nagrinėjančio teisės klausimus. Tradiciškai būna 12 prisiekusiųjų, kai kur jų yra mažiau (pavyzdžiui, Prancūzijoje − 9, kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose − ne mažiau kaip 6) arba daugiau (pavyzdžiui, 24; vadinamoji didžioji žiuri). Valstybės sektoriaus ir kai kurių (priklauso nuo darbo sutarties) privačių įstaigų darbuotojams už teisme praleistą laiką atlyginama. Prisiekusieji teismo pareigūnų atrenkami tik vienai bylai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jie turi būti sukakę 18–70 metų, nedirbti teisingumo sistemoje (arba būti pripažinti negalinčiais joje dirbti), nebūti teisti, be rimtų klausos sutrikimų. Atrinktasis privalo dalyvauti prisiekusiųjų teismo veikloje (išskyrus medikus ir kariškius, kurie gali atsisakyti). Ieškovas gali iki bylos nagrinėjimo pradžios pašalinti iš prisiekusiujų žiuri bet kurį jos narį nepateikęs jokių argumentų. Vėliau atrinktieji prisiekia ir teismo procesas prasideda. Teisėjo kompetencija yra nuspręsti, ar įrodymai priimtini, prisiekusieji sprendžia, ar įrodymai įtikinami. Atsižvelgiant į šalies ar krašto teisinę sistemą (pavyzdžiui, kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose), prisiekusieji slapta pasitarę galutinį sprendimą priima vienbalsiai arba paprasta (50 % + 1) ar kvalifikuota (pavyzdžiui, 2/3, 3/4) balsų dauguma. Prisiekusiųjų argumentai neskelbiami. Kartais prisiekusieji pasisako ir teisės klausimais (pavyzdžiui, nepaisant akivaizdaus įstatymo pažeidimo kaltinamąjį išteisina); tokiu atveju teisėjas negali paneigti jų sprendimo. Teisėjas gali atmesti prisiekusiųjų kaltinamąjį nuosprendį, jei šis akivaizdžiai nepagrįstas, bet negali paneigti prisiekusiųjų sprendimo kaltinamąjį išteisinti ir negali jų priversti nuteisti kaltinamąjį, net jei įrodymai teisės požiūriu yra akivaizdūs. Bausmės dydį visada nustato teisėjas. Nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas prisiekusiųjų teismas yra pirmosios instancijos teismas, jo sprendimai kaltumo nustatymo srityje yra galutiniai ir neskundžiami. Civilinėse bylose prisiekusieji sprendžia tik fakto klausimą.
Manoma, prisiekusiųjų teismo būta jau antikos laikais. Senovės Atėnuose prisiekusieji vadinti dikastajais, senovės Romoje prisiekusiųjų teismo elementų buvo tribunoluose, kuriuose neprofesionalūs pasaulietiniai teisėjai sprendė civilines bylas. Vėliau prisiekusiųjų teismai kūrėsi anglosaksų nukariautoje Anglijoje. Čia nuo 11 amžiaus nedideliuose regionuose buvo atrenkama 12 smulkių kilmingųjų, kurie prisiekdavo nešališkai tirti nusikaltimus ir, kitaip nei vėlesnių laikų prisiekusieji, faktus tirdavo patys. Nuo 12 amžiaus tapo įprasta, kad 12 teisėjų pagal ištirtus faktus ar liudytojų parodymus vienbalsiai priimtas sprendimas laikomas teisėtu. 15 amžiuje atsirado prisiekusiųjų teismas šiuolaikine prasme, kai prisiekusieji tik nustato nusikaltimo padarymo ar nepadarymo faktą. Toks teismas pakeitė visus neracionalius teisminio nagrinėjimo būdus, pavyzdžiui, ordalijas (sunkius išbandymus, pavyzdžiui, dvikovas, kankinimus, per kuriuos, tikėta, nekaltam padeda Dievas; Dievo teismas). Prisiekusiųjų teismas sprendė paprotinei teisei priskiriamas civilines ir baudžiamąsias bylas. Plečiantis Britų imperijai prisiekusiųjų teismai paplito Afrikos, Amerikos, Azijos šalyse. 19 amžiaus pradžioje Prancūzijoje prisiekusiųjų teismus įsteigė Napoleonas I. Per Napoleono karus šis institutas įvestas Belgijoje, Vokietijos šalyse (Vokietijoje panaikintas 1924), Austrijoje (panaikintas 1933, apribotais įgaliojimais atkurtas 1945), kai kuriose kitose Europos šalyse (vėliau ir Rusijoje, kur veikė 1864−1917, atkurtas 1993 9 regionuose, nuo 2010 veikia visuose regionuose), bet taikytas retai, tik ypatingoms (pavyzdžiui, politinėms) byloms. 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje prisiekusiųjų teismai nagrinėja tik nedidelę bylų kategoriją. Daugiausia prisiekusiųjų teismų (apie 90 % visų tokių teismų pasaulyje) sudaroma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagal 1968 Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimą, garantuojama teisė būti teisiamam prisiekusiųjų teismo visose baudžiamosiose bylose, kuriose gresia daugiau kaip 6 mėnesiai kalėjimo. Civilinėse bylose prisiekusiųjų teismo konstitucinis statusas skiriasi, bet jis galimas visose valstijose ir federaliniuose teismuose.
LIETUVOJE 20 amžiaus 3−4 dešimtmetyje buvo svarstoma galimybė įsteigti prisiekusiųjų teismą, bet idėja neįgyvendinta. Atkūrus nepriklausomybę diskusijos dėl prisiekusiųjų teismo atsinaujino. 1998 06 25 Seimo nutarime Dėl teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo numatyta išanalizuoti prisiekusiųjų teismo poreikį ir galimybę ir prireikus rengti Prisiekusiųjų teismo įstatymo projektą. Prisiekusiųjų teismo įvedimui prieštaraujantys svarbiausi argumentai yra jo brangumas ir nepakankamas žmonių teisinis išprusimas.
dikastajai
640