prisipažinmas padãrius nusikastamą veką, aplinkybė, kuri lengvina atsakomybę (lengvinamosios aplinkybės), turi įtakos skiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę ar atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, paaiškino su juo susijusias aplinkybes (įvykio laiką, vietą, dalyvius, padarymo būdą, tikslus, motyvus ir kita) ir nėra atsakomybę sunkinamųjų aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra svarbus veiksnys sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (pavyzdžiui, atleižiant nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko). Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas.
Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reikšmingas ir baudžiamajame procese. Apklausos pradžioje įtariamojo klausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi svarbią reikšmę spartinant bylos nagrinėjimą teisme, jį užfiksavus įrodymų tyrimo pradžioje gali būti sprendžiamas klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, bet teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką.
Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turėjo kitokią įtaką bylos baigčiai inkvizicijos laikais. 1252 popiežiui Inocentui IV savo bule Ad extirpanda įteisinus kankinimus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką tapo pagrindiniu įrodymu (vadinamąja įrodymų karaliene) ir vien jo pakako asmens pripažinimui kaltu ir nubaudimui. Prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išgavimas kankinant buvo įteisintas ir Kazimiero teisyne (1468). Šiuo tikslu kankinimai naudoti daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išgavimą kankinant draudžia demokratinių valstybių įstatymai ir šiuolaikiniai tarptautinės teisės aktai, (pavyzdžiui, 1950 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Lietuva ratifikavo 1995), 1984 Jungtinių Tautų Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (Lietuva ratifikavo 1996), 1987 Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (Lietuva ratifikavo 1998). Nepaisant to, sąmoningas veiksmas, kuris sukelia fizines ar psichologines kančias siekiant iš asmens išgauti prisipažinimą, vis dar taikomas įvairiose valstybėse.
2238