priskyrimo teorija

priskyrmo teòrija, atribùcijos teòrija, socialinės psichologijos kryptis, kuri aiškina nevienodą socialinį suvokimą. Priskyrimo teoriją išplėtojo austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas F. Heideris, Jungtinių Amerikos Valstijų socialiniai psichologai H. Kelley, E. E. Jonesas, L. D. Rossas ir B. Weineris. Priskyrimo teorija nagrinėja, kaip žmonės aiškina savo ir kitų asmenų elgseną, kokias priežastis priskiria atitinkamiems įvykiams, reiškiniams, kokį poveikį šie suvokimo elementai turi veiklos organizavimui, kokie veiksniai lemia elgsenos priežasčių priskyrimą. Skiriami priežasčių priskyrimo 2 tipai: išorinis (situacinis, kai priežastys priskiriamos išoriniams veiksniams, pavyzdžiui, orams) ir vidinis (polinkio, arba dispozicinis, kai priežastys priskiriamos asmenybės veiksniams, pavyzdžiui, asmens intelekto lygiui, vertybėms ar kitiems asmeniniams kriterijams, dėl kurių asmuo gali būti atsakingas už įvykį ar reiškinį). Vidinių priežasčių sukeltus poelgius žmogus gali pats kontroliuoti, o išorinių priežasčių sukeltus poelgius lemia tam tikros sąlygos, tai yra situacija privertė žmogų atitinkamai pasielgti. Pavyzdžiui, žmogus pavėluoti į darbą gali dėl vidinių (jis pramiegojo) arba išorinių (pateko į eismo spūstį) priežasčių. Vadovo (stebėtojo) sprendimas apie elgesio priežastis priklauso nuo 3 veiksnių: išskirtinumo, suderinamumo ir pastovumo. Išskirtinumas parodo, ar žmogus įvairiomis aplinkybėmis elgiasi nevienodai. Jei į darbą pavėlavęs žmogus stengiasi dirbti sparčiau, stebėtojai linkę vėlavimą priskirti išorinėms priežastims, tai yra manyti, kad poelgis yra neįprastas, ir aiškinti jį išorinėmis priežastimis, o jei jis įprastas – vidinėmis priežastimis (pavyzdžiui, tingėjimu). Suderinamumas atspindi, kiek kitų žmonių poelgiai sutapo su pavienio asmens poelgiu. Jei ir kiti darbuotojai, važiavę tuo pačiu keliu, pavėlavo, suderinamumas yra didelis ir bus manoma, kad vėlavimą sukėlė išorinės priežastys. Jei kiti darbuotojai atvyko laiku, suderinamumas yra mažas, todėl bus manoma, kad vėlavimą sukėlė vidinės priežastys. Dar vertinama, kaip dažnai toks elgesys kartojasi. Jei asmuo pavėlavo pirmą kartą per kelis mėnesius, bus manoma, kad tai įvyko dėl išorinių priežasčių, bet jei asmuo vėluoja kelis kartus per savaitę, priežastys, daugelio nuomone, bus vidinės. Tyrimai rodo, kad spręsdami apie kitų asmenų elgesį žmonės linkę sumenkinti išorinių veiksnių įtaką ir perdėtai vertinti vidinių veiksnių poveikį. Tai vadinama pagrindine priskyrimo klaida. Žmonės linkę savo sėkmę priskirti vidiniams veiksniams (pastangos, sugebėjimai, žinios), o dėl nesėkmių kaltinti išorinius veiksnius (kažkas laiku kažko nepadarė, padarė nekokybiškai, nesuprato). Tai vadinama savanaudišku tendencingumu. Vertinant darbuotojų veiklą dažnai pastebima, kaip jie aiškina situaciją ir ją iškreipia atsižvelgdami į tai, ar vertinimas yra teigiamas, ar neigiamas.